Šitą patiekalą atsimenu iš vaikystės. Tais laikais dofine atrodė visai "mandras" prancūziškas bulvių kepimo variantas, kurio receptą turiu iš krikšto mamos. Net nežinau, ar ji jį gamino, ar tik mums su mama receptą pasakė, bet aš jį užsirašiau į savo receptų sąsiuvinį (turiu tokį iš vaikystės). Ir net negaliu pasakyti ar gaminome dofine su mama. Bet aš tikrai jį esu gaminusi labai seniai ir ne kartą... o gal ir daug kartų. Kas keletą metų aš šitą receptą vis prisimenu... tai kodėl gi jam pagaliau neatsidurti čia.
Pasirodo šitas receptas tikrai prancūziškas, bent jau taip rašo googlas. Nežinau ar prancūzams jis patinka, bet tūlam lietuviui, bulvių mėgėjui, neabejoju, patiks labai. O kad būtų dar lietuviškiau, aš dofine patieksiu su mūsų mėgstamu varškiniu padažu.
Taigi,
reikės:
apie 10 bulvių (priklausomai nuo dydžio),
250 g fermentinio sūrio,
100 g sviesto,
2 kiaušinių,
keleto skiltelių česnako,
čiobrelio,
tarkuoto muskato,
pipirų,
druskos.
Gamyba labai paprasta: nuskustas bulves supjaustome plonomis lazdelėmis (aš naudojau baltas ir mėlynas bulves, todėl mano dofine gali pasirodyti keistos spalvos), užpilame išplaktus kiaušinius, dedame du trečdalius tarkuoto sūrio, smulkintą česnaką, prieskonius ir išmaišome.
Viską dedame į sviestu pateptą skardą, išlyginame ir viršų užklojame sviesto griežinėliais, kad kepant sviestas varvėtų žemyn ir visos bulvės būtų gražiai apskrudę ir traškios.
Kepame 200oC įkaitintoje orkaitėje apie valandą kol gražiai apskrus, likus 10 minučių iki kepimo pabaigos viršų barstome likusiu tarkuotu sūriu.
Skanaus!
p.s. varškės padažui naudojau pakelį varškės, pusė indelio rūgpienio, keletą skiltelių česnako, druską, pipirus ir žalumynus
p.p.s. tradiciniuose dofine dar pila pieno arba grietinėlės, bet kadangi mes nemėgstame abiejų, nepalyginamai skaniau yra be jų ir mūsų dofine yra traškus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą