prancūziškas kepenėlių paštetas su džiovintomis slyvomis

Šis mano pašteto receptas yra labai paprastas ir greitas. Galima gaminti su bet kokiomis kepenėlėmis, bet aš dažniausiai gaminu su kalakuto. Šį kartą kalakuto negavau, bet užtat gavau truputį ančiukų kepenėlių, o kadangi man jų per mažai, miksuosiu su vištienos (santykiu 1:3). Turėtų gautis visai neblogai. Taigi šį kartą mano paštetas bus toks:

reikės:
1 kg kepenėlių,
2 svogūnų,
4 skiltelių česnako,
100 g lašinukų (šį kartą naudojau tikrus kaimiškai parūkytus),
70-100 g sviesto,
keleto lauro lapų,
keleto šakelių čiobrelio,
tarkuoto muskato,
70 ml romo arba brendžio,
saujos džiovintų slyvų (kartais dedu spanguolių),
druskos,
grūstų pipirų,
alyvų aliejaus.

Pirmiausiai paruošiame kepenėles, kad nebūtų karčios, išimame visas sausgysles ir plėves, nuplauname ir nusausiname.
Įkaitintoje keptuvėje ant aliejaus ir sviesto pakepiname susmulkintus svogūnus, dedame česnakus, šiek tiek vėliau dedame ir gerai pačirškiname kubeliais supjaustytus lašinukus, o galiausiai likusį sviestą ir - kepenėles.
Sudėjus kepenėles kepame ant didelės ugnies apie 7-10 min, svarbiausia jų neperkepti! (turi būti vos vos rožinės)
Į kepenėles sudedame lauro lapus, čiobrelį ir muskatą, druską ir pipirus.
Pabaigoje šliūkšteliame romo arba brendžio (palaukiame minutėlę, kad nugaruotų alkoholis).
Viską sutriname blenderiu (turi gautis nesausa tepama masė, jeigu per sausa, galima įdėti sviesto).
Galiausiai sudedame smulkintas džiovintas slyvas (nupiltas verdančiu vandeniu) ir gautą paštetą sudedame į indelius.
Kai atvėsta, dedame į šaldytuvą.
Skanaus!

p.s. valgome tepdami ant naminės duonos ir pabarstant džiovintais keptais svogūnais
p.s. paštetą galima valgyti keletą dienų, o gal net ir visą savaitę

žieminis vaisių spalvotinis

Tokią šiltą ir besniegę žiemą kaip ši, baisiai trūksta saulės ir apskritai bet kokių spalvų. Pilkos dienos viena už kitą niūresnės. Na ir kas kad šilta, ir nereikia storiausių šalikų ir pirštinių, bet akys jau kelias savaites beveik neregėjo saulės... Užtat gyvenimą nuspalvinti galima maistu :)
Spalvotam vaisių desertui reikės bet kokių kuo įvairesnių spalvų vaisių, o kad jie susmulkinti neapdžiūtų ir nepajuoduotų užpilsime labai žiemišku sveikuolišku padažu.

Šį kartą vaisių desertui reikės:
vynuogių (be sėklų),
banano,
keleto mandarinų,
poros kivių,
pusės granato vaisiaus,
medaus,
citrinos sulčių.

Visus vaisius dailiai pasmulkiname, granatą išlukštename, užpilame medaus ir išspaustos citrinos sulčių padažu, išmaišome.
Dedame į gražią desertinę vazą ir ragaujame...
Skanaus!

žieminė moliūgų sriuba su apelsinu, česnaku ir čili

Kokia puiki ši "auksinė" sriuba kvepianti Kalėdomis! Nors trintų sriubų nelabai mėgstu (išskyrus gal tik gazpacho ir pomidorinę). Manau, kad trintos sriubos jau "išėjo iš mados", ir tinka nebent vaikams arba bedančiams seneliams. Be to, nemėgtu super-sutrintų ir perkoštų sriubų, jei jau gaminu kokią trintą, tai kad joje vistiek būtų ką pakramtyt. O šiai  moliūgų ir apelsinų sriubai

reikės:

gabalo moliūgo,

keleto šviežių morkų,

svogūno,

stiebo saliero,

čili pipiro,

keleto skiltelių česnako, 

apelsino,

grietinės (arba grietinėlės),

kietojo sūrio,
šviežio alyvų aliejaus,
sviesto,
druskos,
grūstų juodų pipirų,
sultinio.

Alyvų aliejuje ir svieste pakepiname susmulkintą svogūną, salierą ir morką.
Dedame čili pipiro (dėti tiek, kad būtų tik vos vos aštru).
Toliau dedame supjaustytą moliūgą ir už keleto minučių - susmulkintą česnaką. 
Daržoves pasūdome ir papipiriname, gerai apkepiname ir užpilame sultiniu.
Verdame, kol daržovės suminkštėja, tuomet viską sutriname trintuvu iki vientisos masės.
Galiausiai pilame išspaustas apelsino sultis (prieš tai nutarkuojame žievelę - jos taip pat reikės).
Pilame grietinę ar grietinėlę (aš grietinėlės beveik niekur nenaudoju, tai dedu grietinės).
Dar kartą viską užverdame.
Į lėkštę pilame sriubą, patarkuojame kietojo sūrio, uždedame apelsino žievelės.
Mhmmm.... Skanaus!