2015 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

lėtai kepta jautienos kulninė kinietiškai

Idėją šiam patiekalui "pasiskolinome" svečiuose - buvome pavaišinti pas draugus. Labai patiko. Mėsa labai švelni, minkšta, tiesiog plėšoma skaidulomis, skonis - egzotiškas... mhmm... Bandome pakartoti, arba pagaminti kažką panašaus... o gal kažką naujo...

4-6 valgytojams reikės:
2-3 š. saulėgrąžų aliejaus,
1,2 kg brandintos jautienos kulninės (keleto stambių gabalų),
2 nedidelių svogūnų,
3 skiltelių česnako,
50 g imbiero,
saujos šviežios kalendros,
trupučio džiovinto čili pipiro,
2 a. š. penkių prieskonių mišinio (iš anyžiaus, pankolio, gvazdikėlių, cinamono, pipirų),
6 anyžiaus žvaigždučių,
1 a. š. pipirų grūdelių,
100 g rudojo cukraus,
50 ml švelnaus sojos padažo,
50 ml tamsaus sojos padažo,
2 š. pomidorų pastos,

garnyrui:
nykščio dydžio imbiero gabalėlio,
jasmine ryžių (aš naudojau raudonuosius).


Keptuvėje įkaitiname aliejų ir dalimis apkepame jautieną kol apskrunda ir paruduoja, apkeptus gabalus sudedame į atskirą indą.
Labai smulkiai sukapojame svogūną, česnaką, imbierą ir kalendros stiebelius, dedame į trintuvą ir pagaminame pastą.

Iš keptuvės kurioje kepė mėsa nupilame aliejų, sudedame pagamintą pastą, pilame vandens ir viską pakepiname (kartu nugramdant prikepusios mėsos likučius), kol pasta suminkštės.
Dedame čili, penkių prieskonių mišinį, pipirus ir anyžius, o po minutės - cukrų, sojos padažą ir pomidorų pastą.
Galiausiai į indą sudedame apkeptą jautieną ir iš lėto viską užverdame.
Indą uždengiame, šauname į 140-160oC orkaitę ir lėtai kepame apie 2,5 valandos, kol jautiena taps ypatingai švelni ir minkšta.

Baigus kepti, jautieną išimame iš padažo, bet laikome šiltai, o likusį padažą kaitiname kol jo kiekis per pusę sumažės ir sutirštės.
Po to jautieną sudedame atgal į padažą.

Kol padažas tirštėja, kitoje keptuvėje (aliejuje) iki auksinės spalvos pakepiname degtuko dydžio šiaudeliais susmulkintą imbierą, kol taps traškus. 
Išverdame ryžius.
Jautieną pateikiame lėkštėje su ryžiais ir imbiero traškučiais.
Skanaus!


2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

riešutinis datulių pyragas su riešutiniais ledais

Jau turbūt ne kartą rašiau kaip labai mėgstu riešutus, o daug įvairių riešutų vienoje vietoje - dar labiau. Šį kartą gaminsiu labai riešutinį gardėsį, kurį gardžiausia valgyti su riešutiniais ledais - beveik savos gamybos. O dar labai mėgstu pyragus, kai jiems pagaminti visai nereikia nei miltų, nei kiaušinių, nei cukraus. Tai va, prašom - sveikuoliškas riešutų pyragas kuriam

reikės:
300 g džiovintų datulių,
200 ml kokosų pieno,
150 g migdolų,
150 g lazdynų,
150 g anakardžių,
70 g džiovintų spanguolių,
70 g lazdyno riešutų aliejaus,
70 g migdolų aliejaus,
100 g vanilinių ledų.


Visų riešutų luobeles nulupame ir riešutus paskrudiname keptuvėje kol skaniai užkvimpa.

Į trintuvą supilame migdolus ir sumalame iki rupių miltų, tada po truputį supilame migdolų aliejų ir plakame kol pasidaro "riešutų sviestas".

Pusę riešutų sviesto atidedame į šalį, o į likusią pusę (trintuvę) supilame trečdalį datulių, trečdalį lazdyno riešutų ir trečdalį kokosų pieno, suplakame iki duonos trupinių konsistencijos.
Gautą masę supilame į sviestu išteptos kepimo formą ir suspaudžiame.

Tuomet į trintuvę supilame likusį kokosų pieną, sudedame pusę likusio (atidėto) riešutų sviesto, suberiame spanguoles, likusias datules, riešutus (saujelę riešutų atidedame papuošimui) ir viską susmulkiname.
Gautą masę sudedame į formą ant pirmosios masės ir suspaudžiame.

Kepame 160oC orkaitėje apie 30 min.

Kol kepa, ledus sumaišome su likusiu riešutų sviestu - gausime nuostabaus skonio riešutinius ledus.
Į lėkštę šalia iškepto pyrago dedame šaukštą ledų, o puošiame likusia sauja atidėtų riešutų ir baziliko šakele.
Skanaus! 




2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

avinžirnių ir chorizo užkandis

Šiandien krepšinis, tai kaip gi be alaus,o prie alaus šiandien - karštas avinžirnių ir chorizo užkandis.

Reikės:
virtų avinžirnių,
šviežios (arba marinuotos) paprikos,
1 svogūno,
1 saliero stiebo,
4 skiltelių česnako,
chorizo dešros,
1 a. š. saldžios paprikos,
1 a. š. rūkytos paprikos,
keleto šakelių rozmarino,
1 a. š. pomidorų pastos,
1 avokado,
tarkuotos citrinos žievelės,
kelių lašų tabasco,
išspaustų citrinos sulčių,
žiupsnelio druskos.


Aliejuje pakepiname susmulkintą chorizo, tada sudedame svogūną, salierą, papriką, česnaką, kai truputį apkepa dedame prieskonius ir pomidorų pastą, kad viskas išleistų savo aromatus.
Galiausiai sudedame avinžirnius ir susmulkintą avokadą, prieš baigiant kepti - įtarkuojame citrinos žievelės.
Keletą lašų tabasco ir citrinos sulčių išspaudžiame jau lėkštėje.
Skanaus!


2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

obuolių pyragas su ricotta, kavos likeriu ir migdolais

Šį kartą užsinorėjau kitokio obuolių pyrago. Teko pasikuisti internete, ir, kaip neretai būna, sulipdžius kelis surastus receptus ir turimus ingredientus, mano šiandieninis obuolių pyragas bus toks:

reikės: 
3 kiaušinių,
100 g cukraus,
250 g ricotta sūrio,
100 ml saulėgrąžų aliejaus,
230 g miltų,
1 a. š. kepimo miltelių, 
žiupsnelio druskos, 

viršutiniam sluoksniui:
5 obuolių,
6 š. kavos likerio,
4 šaukštų rudojo cukraus,
75 g migdolų (ar kitokių riešutų),
saujos migdolų drožlių (papuošimui),
poros šaukštų sviesto.


Pirmiausiai pasiruošiame viršutinį pyrago sluoksnį: ant nedidelės ugnies svieste pakepiname susmulkintus obuolius, rudąjį cukrų ir kavos likerį apie 10 min, kol išgaruoja skystis, dedame susmulkintus riešutus ir masę atvėsiname.
Kiaušinius su cukrumi gerai išplakame iki purumo, įmaišome ricotta sūrį, pilame aliejų ir vėl gerai išmaišome.
Miltus persijojame, išmaišome su kepimo milteliais, druska ir įmaišome į kiaušinių masę. 
Tešlą pilame į silikoninę formą, ant viršaus dedame apkeptų obuolių sluoksnį ir migdolų drožles.
Kepame 175oC orkaitėje apie 40 min.
Skanaus!



lėtai kepta višta

Kepti vištą turbūt moka visi ir kiekvienas turi savo receptą. Tai nieko čia labai ir nenustebinsi. Svarbu, kad višta būtų gerai iškepusi ir sultinga, be abejo, svarbu ir, kad pati višta (žaliava) kokybiška būtų, todėl mes ją perkame kaimišką - tiesiai iš ūkininko. Mūsų šiandienos vištai 

reikės:
2,6 kg kaimiškos vištos,

marinatui:
1 v. š. druskos,
grūstų pipirų,
džiovintos kalendros,
saldžios paprikos miltelių,
truputėlio rūkytos paprikos,
chimeli suneli prieskonių,
kmynų,
pusės galvos česnako,
šviežio alyvų aliejaus,

įdarui:
1 svogūno galvos,
1 citrinos,
keleto lauro lapų

garnyrui:
keleto pastarnokų,
keleto morkų,
keleto bulvių,
keleto obuolių,
šaukšto sviesto.



Vištą marinuojame iš vakaro: visus prieskonius sumaišome, česnaką susmulkiname, pilame aliejaus ir ištepame visą vištą, neužmirštant ir vidaus. Paliekame marinuotis šaltai bent keletui valandų arba per naktį.

Prieš kepant į vištos vidų dedame perpjautą citriną, svogūną ir lauro lapų, kad višta kepdama pasimaitintų drėgme ir aromatais.
Vištą iš viso kepsime maždaug porą valandų.
Dedame į skardą ir šauname į 220oC orkaitę 10-15 minučių, kad apskrustų viena pusė, paskui apverčiame ir vėl 10-15 minučių apskrudiname kitą pusę.
Po to kaitrą sumažiname iki 160oC, ir ant tokios lėtos ugnies kepame dar apie pusantros valandos, kol vištytė labai gerai iškepa, mėsa beveik krenta nuo kaulų, o mediniu smeigtuku įbedus į storiausią vietą (krūtinėlę) bėga visiškai skaidrios sultys (jei neskaidrios dar kepame).
Kepimo metu keletą kartų nupilame išbėgusias sultis, kad višta ne troškintųsi, o skrustų (iš to skysčio vėliau galima pasigaminti puikų padažą arba "bulijoną" sriubai).

Daržoves garnyrui kepame atskiroje skardoje, šauname vėliau - likus kepti maždaug valandai (arba ilgiau, nes kaitra maža). Prieš tai daržoves stambiai pasmulkiname (jeigu jos mažos, nepjaustome), paprieskoniuojame druska, pipirais ir ištirpintu sviestu, kuris padės daržovėms gardžiai apskrusti. Obuolius į orkaitę dedame atskirai likus maždaug 15 min iki kepimo pabaigos.
Skanaus!


p.s. pasigaminame extra padažą - sumaišome keltą šaukštų kepimo metu išbėgusių vištos sulčių-marinato ir išspaudžiame vištos viduje kepusios citrinos sultis
 


maistingos keptų burokėlių ir avinžirnių salotos

Na tai kas kad artėja žiema, nebūtinai reikia valgyti sočiai ir riebiai, galima pasigaminti labai sveiką, maistingą ir gan lengvą vakarienę. Šį kartą mums reikės:

keptų burokėlių,
virtų avinžirnių,
raugintų agurkų,
mažo svogūno,
išspaustos citrinos,
majonezo,
grietinės.


Burokėlius visada naudoju keptus, o ne virtus, jie savyje turi žymiai daugiau burokėlio skonio.
Kepame orkaitėje, nuplovus ir įvyniojus į foliją, apie 1 valandą (dažniausiai juos iškepu kartu, kai kepu kokį kitą patiekalą).
Avinžirnius išsiverdame kaip nurodyta ant pakelio: nuplautus mirkome per naktį šaltame vandenyje, o paskui apie 1 valandą verdame ant lėtos ugnies, bet reikia ragauti, kad nepervirtų.
Burokus, agurkus ir svogūną susmulkiname, krauname avinžirnius, spaudžiame citrinos sultis, dedame majonezo ir grietinės.
Skanaus!


2015 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

purusis varškės apkepas

Šiam mano receptui turbūt šimtas metų. Išmokau jį iš mamos, bet vis tobulinu iki idealios purios konsistencijos... Mano varškės apkepas labai tradicinis, iš pačių paprasčiausių ingredientų. Taigi, reikės:

5 kaimiškų kiaušinių,
500 g. varškės,
0,5-1 š. cukraus,
1 a. š. vanilinio cukraus,
8 š. manų kruopų,
500 ml kefyro,
1 a. š. kepimo miltelių,
žiupsnio druskos.


Trynius elektriniu plaktuvu išsukame iki purumo, iš eilės sudedame sudedame - cukrų, vanilinį cukrų, manus, varškę - po kiekvieno ingrediento vis išplakdami.
Aš cukraus dedu labai mažai, ir mano apkepas nebūna saldus, bet jeigu mėgstate saldų, cukraus dėkite daugiau (bent porą šaukštų).
Kepimo miltelius "nugesiname" su kefyru, t. y. gerai išmaišome tarpusavy kol suputoja, pilame į varškės masę ir gerai išmaišome.
Galiausiai atsargiai sudedame ir lėtai įmaišome iki maksimalaus standumo (su žiupsniu druskos) išplaktus baltymus.
Tešlą pilame į formą pateptą sviestu ir kepame 180oC orkaitėje apie 30 min kol gražiai apskrunda.
Skanaus!

p.s. valgome su grietine ir cukinijų-obuolių "uogiene"

o čia pati aiškiausia foto-instrukcija:

 

austrės

Recepto nebus, nes austrės valgomos gyvos ir žalios, gaminti nieko nereikia. Bent jau mes taip valgom, ir tai turbūt populiariausias jų vartojimo būdas.
Nesu ragavusi termiškai apdorotų austrių, bet kažkaip ir nesinori - atrodo, kad karštis jas pagadintų...
Man skaniausios austrės tik su citrinos sultimis, tačiau kartais pasigaminame padažiuką iš balto vyno acto ir susmulkinto svogūno.
Svarbiausia prieš vartojant austres įsitikinti jų šviežumu, t.y. ar jos gyvos. Jeigu geldelė atsidariusi, o pabeldus neužsidaro, reiškia austrė negyva ir ją būtina išmesti.
Dar labai svarbu mokėti austres atidaryti - tai vyriškas darbas (reikia jėgos). Reikės specialaus trumpaašmenio peiliuko, ir sugebėti atidarant neišpilti viduje esančio skysčio.
Austres atidarome prieš pat valgant, peiliuku nupjauname raumenis, kuriais ji laikosi prikibusi prie geldelės, sudedame ant grūsto ledo ir... mmhmmm.....
Skanaus!