prancūziškas kepenėlių paštetas su džiovintomis slyvomis

Šis mano pašteto receptas yra labai paprastas ir greitas. Galima gaminti su bet kokiomis kepenėlėmis, bet aš dažniausiai gaminu su kalakuto. Šį kartą kalakuto negavau, bet užtat gavau truputį ančiukų kepenėlių, o kadangi man jų per mažai, miksuosiu su vištienos (santykiu 1:3). Turėtų gautis visai neblogai. Taigi šį kartą mano paštetas bus toks:

reikės:
1 kg kepenėlių,
2 svogūnų,
4 skiltelių česnako,
100 g lašinukų (šį kartą naudojau tikrus kaimiškai parūkytus),
70-100 g sviesto,
keleto lauro lapų,
keleto šakelių čiobrelio,
tarkuoto muskato,
70 ml romo arba brendžio,
saujos džiovintų slyvų (kartais dedu spanguolių),
druskos,
grūstų pipirų,
alyvų aliejaus.

Pirmiausiai paruošiame kepenėles, kad nebūtų karčios, išimame visas sausgysles ir plėves, nuplauname ir nusausiname.
Įkaitintoje keptuvėje ant aliejaus ir sviesto pakepiname susmulkintus svogūnus, dedame česnakus, šiek tiek vėliau dedame ir gerai pačirškiname kubeliais supjaustytus lašinukus, o galiausiai likusį sviestą ir - kepenėles.
Sudėjus kepenėles kepame ant didelės ugnies apie 7-10 min, svarbiausia jų neperkepti! (turi būti vos vos rožinės)
Į kepenėles sudedame lauro lapus, čiobrelį ir muskatą, druską ir pipirus.
Pabaigoje šliūkšteliame romo arba brendžio (palaukiame minutėlę, kad nugaruotų alkoholis).
Viską sutriname blenderiu (turi gautis nesausa tepama masė, jeigu per sausa, galima įdėti sviesto).
Galiausiai sudedame smulkintas džiovintas slyvas (nupiltas verdančiu vandeniu) ir gautą paštetą sudedame į indelius.
Kai atvėsta, dedame į šaldytuvą.
Skanaus!

p.s. valgome tepdami ant naminės duonos ir pabarstant džiovintais keptais svogūnais
p.s. paštetą galima valgyti keletą dienų, o gal net ir visą savaitę

žieminis vaisių spalvotinis

Tokią šiltą ir besniegę žiemą kaip ši, baisiai trūksta saulės ir apskritai bet kokių spalvų. Pilkos dienos viena už kitą niūresnės. Na ir kas kad šilta, ir nereikia storiausių šalikų ir pirštinių, bet akys jau kelias savaites beveik neregėjo saulės... Užtat gyvenimą nuspalvinti galima maistu :)
Spalvotam vaisių desertui reikės bet kokių kuo įvairesnių spalvų vaisių, o kad jie susmulkinti neapdžiūtų ir nepajuoduotų užpilsime labai žiemišku sveikuolišku padažu.

Šį kartą vaisių desertui reikės:
vynuogių (be sėklų),
banano,
keleto mandarinų,
poros kivių,
pusės granato vaisiaus,
medaus,
citrinos sulčių.

Visus vaisius dailiai pasmulkiname, granatą išlukštename, užpilame medaus ir išspaustos citrinos sulčių padažu, išmaišome.
Dedame į gražią desertinę vazą ir ragaujame...
Skanaus!

žieminė moliūgų sriuba su apelsinu, česnaku ir čili

Kokia puiki ši "auksinė" sriuba kvepianti Kalėdomis! Nors trintų sriubų nelabai mėgstu (išskyrus gal tik gazpacho ir pomidorinę). Manau, kad trintos sriubos jau "išėjo iš mados", ir tinka nebent vaikams arba bedančiams seneliams. Be to, nemėgtu super-sutrintų ir perkoštų sriubų, jei jau gaminu kokią trintą, tai kad joje vistiek būtų ką pakramtyt. O šiai  moliūgų ir apelsinų sriubai

reikės:

gabalo moliūgo,

keleto šviežių morkų,

svogūno,

stiebo saliero,

čili pipiro,

keleto skiltelių česnako, 

apelsino,

grietinės (arba grietinėlės),

kietojo sūrio,
šviežio alyvų aliejaus,
sviesto,
druskos,
grūstų juodų pipirų,
sultinio.

Alyvų aliejuje ir svieste pakepiname susmulkintą svogūną, salierą ir morką.
Dedame čili pipiro (dėti tiek, kad būtų tik vos vos aštru).
Toliau dedame supjaustytą moliūgą ir už keleto minučių - susmulkintą česnaką. 
Daržoves pasūdome ir papipiriname, gerai apkepiname ir užpilame sultiniu.
Verdame, kol daržovės suminkštėja, tuomet viską sutriname trintuvu iki vientisos masės.
Galiausiai pilame išspaustas apelsino sultis (prieš tai nutarkuojame žievelę - jos taip pat reikės).
Pilame grietinę ar grietinėlę (aš grietinėlės beveik niekur nenaudoju, tai dedu grietinės).
Dar kartą viską užverdame.
Į lėkštę pilame sriubą, patarkuojame kietojo sūrio, uždedame apelsino žievelės.
Mhmmm.... Skanaus!

lėtai kepta jautienos kulninė kinietiškai

Idėją šiam patiekalui "pasiskolinome" svečiuose - buvome pavaišinti pas draugus. Labai patiko. Mėsa labai švelni, minkšta, tiesiog plėšoma skaidulomis, skonis - egzotiškas... mhmm... Bandome pakartoti, arba pagaminti kažką panašaus... o gal kažką naujo...

4-6 valgytojams reikės:
2-3 š. saulėgrąžų aliejaus,
1,2 kg brandintos jautienos kulninės (keleto stambių gabalų),
2 nedidelių svogūnų,
3 skiltelių česnako,
50 g imbiero,
saujos šviežios kalendros,
trupučio džiovinto čili pipiro,
2 a. š. penkių prieskonių mišinio (iš anyžiaus, pankolio, gvazdikėlių, cinamono, pipirų),
6 anyžiaus žvaigždučių,
1 a. š. pipirų grūdelių,
100 g rudojo cukraus,
50 ml švelnaus sojos padažo,
50 ml tamsaus sojos padažo,
2 š. pomidorų pastos,

garnyrui:
nykščio dydžio imbiero gabalėlio,
jasmine ryžių (aš naudojau raudonuosius).

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir dalimis apkepame jautieną kol apskrunda ir paruduoja, apkeptus gabalus sudedame į atskirą indą.
Labai smulkiai sukapojame svogūną, česnaką, imbierą ir kalendros stiebelius, dedame į trintuvą ir pagaminame pastą.

Iš keptuvės kurioje kepė mėsa nupilame aliejų, sudedame pagamintą pastą, pilame vandens ir viską pakepiname (kartu nugramdant prikepusios mėsos likučius), kol pasta suminkštės.
Dedame čili, penkių prieskonių mišinį, pipirus ir anyžius, o po minutės - cukrų, sojos padažą ir pomidorų pastą.
Galiausiai į indą sudedame apkeptą jautieną ir iš lėto viską užverdame.
Indą uždengiame, šauname į 140-160^oC orkaitę ir lėtai kepame apie 2,5 valandos, kol jautiena taps ypatingai švelni ir minkšta.

Baigus kepti, jautieną išimame iš padažo, bet laikome šiltai, o likusį padažą kaitiname kol jo kiekis per pusę sumažės ir sutirštės.
Po to jautieną sudedame atgal į padažą.

Kol padažas tirštėja, kitoje keptuvėje (aliejuje) iki auksinės spalvos pakepiname degtuko dydžio šiaudeliais susmulkintą imbierą, kol taps traškus. 
Išverdame ryžius.
Jautieną pateikiame lėkštėje su ryžiais ir imbiero traškučiais.
Skanaus!

riešutinis datulių pyragas su riešutiniais ledais

Jau turbūt ne kartą rašiau kaip labai mėgstu riešutus, o daug įvairių riešutų vienoje vietoje - dar labiau. Šį kartą gaminsiu labai riešutinį gardėsį, kurį gardžiausia valgyti su riešutiniais ledais - beveik savos gamybos. O dar labai mėgstu pyragus, kai jiems pagaminti visai nereikia nei miltų, nei kiaušinių, nei cukraus. Tai va, prašom - sveikuoliškas riešutų pyragas kuriam

reikės:
300 g džiovintų datulių,
200 ml kokosų pieno,
150 g migdolų,
150 g lazdynų,
150 g anakardžių,
70 g džiovintų spanguolių,
70 g lazdyno riešutų aliejaus,
70 g migdolų aliejaus,
100 g vanilinių ledų.

Visų riešutų luobeles nulupame ir riešutus paskrudiname keptuvėje kol skaniai užkvimpa.

Į trintuvą supilame migdolus ir sumalame iki rupių miltų, tada po truputį supilame migdolų aliejų ir plakame kol pasidaro "riešutų sviestas".

Pusę riešutų sviesto atidedame į šalį, o į likusią pusę (trintuvę) supilame trečdalį datulių, trečdalį lazdyno riešutų ir trečdalį kokosų pieno, suplakame iki duonos trupinių konsistencijos.
Gautą masę supilame į sviestu išteptos kepimo formą ir suspaudžiame.

Tuomet į trintuvę supilame likusį kokosų pieną, sudedame pusę likusio (atidėto) riešutų sviesto, suberiame spanguoles, likusias datules, riešutus (saujelę riešutų atidedame papuošimui) ir viską susmulkiname.
Gautą masę sudedame į formą ant pirmosios masės ir suspaudžiame.

Kepame 160^oC orkaitėje apie 30 min.

Kol kepa, ledus sumaišome su likusiu riešutų sviestu - gausime nuostabaus skonio riešutinius ledus.
Į lėkštę šalia iškepto pyrago dedame šaukštą ledų, o puošiame likusia sauja atidėtų riešutų ir baziliko šakele.
Skanaus! 

avinžirnių ir chorizo užkandis

Šiandien krepšinis, tai kaip gi be alaus,o prie alaus šiandien - karštas avinžirnių ir chorizo užkandis.

Reikės:
virtų avinžirnių,
šviežios (arba marinuotos) paprikos,
1 svogūno,
1 saliero stiebo,
4 skiltelių česnako,
chorizo dešros,
1 a. š. saldžios paprikos,
1 a. š. rūkytos paprikos,
keleto šakelių rozmarino,
1 a. š. pomidorų pastos,
1 avokado,
tarkuotos citrinos žievelės,
kelių lašų tabasco,
išspaustų citrinos sulčių,
žiupsnelio druskos.

Aliejuje pakepiname susmulkintą chorizo, tada sudedame svogūną, salierą, papriką, česnaką, kai truputį apkepa dedame prieskonius ir pomidorų pastą, kad viskas išleistų savo aromatus.
Galiausiai sudedame avinžirnius ir susmulkintą avokadą, prieš baigiant kepti - įtarkuojame citrinos žievelės.
Keletą lašų tabasco ir citrinos sulčių išspaudžiame jau lėkštėje.
Skanaus!

obuolių pyragas su ricotta, kavos likeriu ir migdolais

Šį kartą užsinorėjau kitokio obuolių pyrago. Teko pasikuisti internete, ir, kaip neretai būna, sulipdžius kelis surastus receptus ir turimus ingredientus, mano šiandieninis obuolių pyragas bus toks:

reikės: 
3 kiaušinių,

100 g cukraus,
250 g ricotta sūrio,
100 ml saulėgrąžų aliejaus,
230 g miltų,
1 a. š. kepimo miltelių, 
žiupsnelio druskos, 

viršutiniam sluoksniui:
5 obuolių,
6 š. kavos likerio,
4 šaukštų rudojo cukraus,
75 g migdolų (ar kitokių riešutų),
saujos migdolų drožlių (papuošimui),
poros šaukštų sviesto.

Pirmiausiai pasiruošiame viršutinį pyrago sluoksnį: ant nedidelės ugnies svieste pakepiname susmulkintus obuolius, rudąjį cukrų ir kavos likerį apie 10 min, kol išgaruoja skystis, dedame susmulkintus riešutus ir masę atvėsiname.

Kiaušinius su cukrumi gerai išplakame iki purumo, įmaišome ricotta sūrį, pilame aliejų ir vėl gerai išmaišome.

Miltus persijojame, išmaišome su kepimo milteliais, druska ir įmaišome į kiaušinių masę. 

Tešlą pilame į silikoninę formą, ant viršaus dedame apkeptų obuolių sluoksnį ir migdolų drožles.

Kepame 175^oC orkaitėje apie 40 min.

Skanaus!

lėtai kepta višta

Kepti vištą turbūt moka visi ir kiekvienas turi savo receptą. Tai nieko čia labai ir nenustebinsi. Svarbu, kad višta būtų gerai iškepusi ir sultinga, be abejo, svarbu ir, kad pati višta (žaliava) kokybiška būtų, todėl mes ją perkame kaimišką - tiesiai iš ūkininko. Mūsų šiandienos vištai 

reikės:
2,6 kg kaimiškos vištos,

marinatui:
1 v. š. druskos,
grūstų pipirų,
džiovintos kalendros,
saldžios paprikos miltelių,
truputėlio rūkytos paprikos,
chimeli suneli prieskonių,
kmynų,
pusės galvos česnako,
šviežio alyvų aliejaus,

įdarui:
1 svogūno galvos,
1 citrinos,
keleto lauro lapų

garnyrui:
keleto pastarnokų,
keleto morkų,
keleto bulvių,
keleto obuolių,
šaukšto sviesto.



Vištą marinuojame iš vakaro: visus prieskonius sumaišome, česnaką susmulkiname, pilame aliejaus ir ištepame visą vištą, neužmirštant ir vidaus. Paliekame marinuotis šaltai bent keletui valandų arba per naktį.

Prieš kepant į vištos vidų dedame perpjautą citriną, svogūną ir lauro lapų, kad višta kepdama pasimaitintų drėgme ir aromatais.
Vištą iš viso kepsime maždaug porą valandų.
Dedame į skardą ir šauname į 220^oC orkaitę 10-15 minučių, kad apskrustų viena pusė, paskui apverčiame ir vėl 10-15 minučių apskrudiname kitą pusę.
Po to kaitrą sumažiname iki 160^oC, ir ant tokios lėtos ugnies kepame dar apie pusantros valandos, kol vištytė labai gerai iškepa, mėsa beveik krenta nuo kaulų, o mediniu smeigtuku įbedus į storiausią vietą (krūtinėlę) bėga visiškai skaidrios sultys (jei neskaidrios dar kepame).
Kepimo metu keletą kartų nupilame išbėgusias sultis, kad višta ne troškintųsi, o skrustų (iš to skysčio vėliau galima pasigaminti puikų padažą arba "bulijoną" sriubai).

Daržoves garnyrui kepame atskiroje skardoje, šauname vėliau - likus kepti maždaug valandai (arba ilgiau, nes kaitra maža). Prieš tai daržoves stambiai pasmulkiname (jeigu jos mažos, nepjaustome), paprieskoniuojame druska, pipirais ir ištirpintu sviestu, kuris padės daržovėms gardžiai apskrusti. Obuolius į orkaitę dedame atskirai likus maždaug 15 min iki kepimo pabaigos.
Skanaus!


p.s. pasigaminame extra padažą - sumaišome keltą šaukštų kepimo metu išbėgusių vištos sulčių-marinato ir išspaudžiame vištos viduje kepusios citrinos sultis
 

maistingos keptų burokėlių ir avinžirnių salotos

Na tai kas kad artėja žiema, nebūtinai reikia valgyti sočiai ir riebiai, galima pasigaminti labai sveiką, maistingą ir gan lengvą vakarienę. Šį kartą mums reikės:

keptų burokėlių,
virtų avinžirnių,
raugintų agurkų,
mažo svogūno,
išspaustos citrinos,
majonezo,
grietinės.

Burokėlius visada naudoju keptus, o ne virtus, jie savyje turi žymiai daugiau burokėlio skonio.
Kepame orkaitėje, nuplovus ir įvyniojus į foliją, apie 1 valandą (dažniausiai juos iškepu kartu, kai kepu kokį kitą patiekalą).
Avinžirnius išsiverdame kaip nurodyta ant pakelio: nuplautus mirkome per naktį šaltame vandenyje, o paskui apie 1 valandą verdame ant lėtos ugnies, bet reikia ragauti, kad nepervirtų.
Burokus, agurkus ir svogūną susmulkiname, krauname avinžirnius, spaudžiame citrinos sultis, dedame majonezo ir grietinės.
Skanaus!

purusis varškės apkepas

Šiam mano receptui turbūt šimtas metų. Išmokau jį iš mamos, bet vis tobulinu iki idealios purios konsistencijos... Mano varškės apkepas labai tradicinis, iš pačių paprasčiausių ingredientų. Taigi, reikės:

5 kaimiškų kiaušinių,
500 g. varškės,
0,5-1 š. cukraus,
1 a. š. vanilinio cukraus,
8 š. manų kruopų,
500 ml kefyro,
1 a. š. kepimo miltelių,
žiupsnio druskos.

Trynius elektriniu plaktuvu išsukame iki purumo, iš eilės sudedame sudedame - cukrų, vanilinį cukrų, manus, varškę - po kiekvieno ingrediento vis išplakdami.
Aš cukraus dedu labai mažai, ir mano apkepas nebūna saldus, bet jeigu mėgstate saldų, cukraus dėkite daugiau (bent porą šaukštų).
Kepimo miltelius "nugesiname" su kefyru, t. y. gerai išmaišome tarpusavy kol suputoja, pilame į varškės masę ir gerai išmaišome.
Galiausiai atsargiai sudedame ir lėtai įmaišome iki maksimalaus standumo (su žiupsniu druskos) išplaktus baltymus.
Tešlą pilame į formą pateptą sviestu ir kepame 180^oC orkaitėje apie 30 min kol gražiai apskrunda.
Skanaus!

p.s. valgome su grietine ir cukinijų-obuolių "uogiene"

o čia pati aiškiausia foto-instrukcija:

 

austrės

Recepto nebus, nes austrės valgomos gyvos ir žalios, gaminti nieko nereikia. Bent jau mes taip valgom, ir tai turbūt populiariausias jų vartojimo būdas.
Nesu ragavusi termiškai apdorotų austrių, bet kažkaip ir nesinori - atrodo, kad karštis jas pagadintų...
Man skaniausios austrės tik su citrinos sultimis, tačiau kartais pasigaminame padažiuką iš balto vyno acto ir susmulkinto svogūno.
Svarbiausia prieš vartojant austres įsitikinti jų šviežumu, t.y. ar jos gyvos. Jeigu geldelė atsidariusi, o pabeldus neužsidaro, reiškia austrė negyva ir ją būtina išmesti.
Dar labai svarbu mokėti austres atidaryti - tai vyriškas darbas (reikia jėgos). Reikės specialaus trumpaašmenio peiliuko, ir sugebėti atidarant neišpilti viduje esančio skysčio.
Austres atidarome prieš pat valgant, peiliuku nupjauname raumenis, kuriais ji laikosi prikibusi prie geldelės, sudedame ant grūsto ledo ir... mmhmmm.....
Skanaus!

 

risotto ai frutti di mare

Labai mėgstu įvairius risotto, kaip ir kitus patiekalus su ryžiais - kaukazietišką plovą (mano vyras labai gerą gamina, bet apie tai kitą kartą) arba paella (nors pati nesu gaminusi). Taip pat labai mėgstu jūros gėrybes. Todėl risotto ai frutti di mare tikrai yra vienas mano mėgstamiausių.
Gaminamas nelabai sudėtingai, bet, kita vertus, gero rizoto greit nepagaminsi - tai lėtai ir ilgai gaminamas patiekalas. Pagrindas - pasiruošti gerą natūralų sultinį, kuriam reikia ilgai virti daržoves arba mėsą (žuvį). Rizotui su jūros gėrybėmis, be abejo, gaminame žuvies sultinį (kaip pagaminti žuvies sultinį aprašyta žuvienės recepte).
Beje, draugė, jau daug metų gyvenanti Italijoje, pamokė kaip apskaičiuoti ryžių kiekį rizotui - vienam asmeniui reikės vieno kupino esspreso puodelio sausų ryžių.Tad kiek porcijų, tiek puodelių esspreso.
Taigi, mūsų risotto ai frutti di mare reikės:

ryžių (apvaliagrūdžių, pvz. arborio),
žuvies sultinio,
1 didelio svogūno,
2 saliero stiebų,
4 skiltelių česnako,
2 pomidorų,
1-2 taurės sauso vyno,
10 midijų,
10 krevečių,
petražolių,
citrinos,
šalto spaudimo alyvų aliejaus,
sviesto,
grūstų pipirų,
jūros druskos.

Į gilią įkaitintą keptuvę ar puodą storu dugnu pilame šalto spaudimo alyvų aliejaus ir dedame sviesto, beriame susmulkintą svogūną, salierą, česnaką ir kepame ant labai mažos ugnies kad "paprakaituotų" (italai tai vadina soffritto).
Kai daržovės suminkštėja (maždaug po 15 minčių) dedame sausus ryžius, padidiname ugnį ir nuolat maišome, kol ryžiai pradeda gruzdėti, sproginėti ir pasidaro skaidroki - užtrunkame vos keletą minučių.
Supilame vyną ir toliau maišome, kol alkoholis išgaruos ir liks tik puikus vyno skonis ir aromatas.

Kai vynas susigeria į ryžius, pilame sultinio ir dedame druskos, sudedame sutrintus blanširuotus pomidorus.
Sumažiname ugnį ir lėtai verdame ryžius vis pildami sultinio ir pamažu leisdami iš ryžių krakmolą.
Reikia ragauti, jei pritrūks sultinio, įpilame vandens, svarbu, kad ryžiai nepervirtų (15-20 min).

Ryžiams baigiant virti, likus 3-4 minutėms, sudedame nuplautas midijas su krevetėmis; midijos - atsivers, o krevetės - paraudonuos.
Pabaigai barstome smulkintas petražoles, jeigu reikia dedame druskos ir grūstų pipirų, šliūkšteliame šlakelį šviežio alyvų aliejaus, šalia patiekiame citrinos griežinėlį.
Mhmm.... Skanaus!

p.s. jeigu gamintume kitokį risoto, pabaigoje reikėtų sudėti tarkuotą parmigiano sūrį, tačiau kartą prieš daug metų viename restorane Italijoje buvome sugėdinti, kad sūris niekada nėra naudojamas su jūros gėrybėmis

salotos su keptu moliūgu ir kumpiu

Dar vienos lengvos salotos rudens vakarui.

Reikės:
špinatų,
rukolos,
moliūgo,
cukinijos,
serrano kumpio,
parmigiano sūrio,

moliūgui apkepti:
gabalėlio imbiero,
aliejaus ir sviesto kepimui,
džiovintos kalendros,
truputėlio cukraus,
druskos,

padažui:
išspausto laimo sulčių,
keleto skiltelių česnako (arba česnakinio acto padažo),
šalto spaudimo alyvų aliejaus,
druskos,
grūstų pipirų,
saujos petražolių.
 

Pirmiausiai pasiruošiame moliūgą.
Keptuvėje ant sviesto ir šlakelio aliejaus lengvai pakepiname stambiais šiaudeliais supjaustytą moliūgą, tada beriame susmulkintą imbierą, druską, vos vos cukraus (nepersaldinti!) ir pabaigoje įberiame džiovintos kalendros. 

Salotas ir daržoves sluoksniuojame į atskiras lėkštes: špinatai, rukola, šiaudeliais supjaustyta cukinija, kepto moliūgo gabalėliai, serrano kumpis, pabaigoje barstome tarkuotą parmigiano.
Užpilame sumaišytus padažo ingredientus, beriame prieskonius ir petražoles.
Skanaus!

mano duona

Duoną iš savo raugo kepu jau keletą metų, ir galiu drąsiai teigti, kad man tai pati skaniausia duona. Receptai po truputį keitėsi, kol suradau savąjį - superpaprastą, ir man atrodo, kad pagal jį tiesiog negali nepavykti. Raugą galima nesunkiai pasigaminti pačiam, tačiau aš jį gavau "iš rankų į rankas" ir jis visai kantriai šaldytuve laukia kartais visą mėnesį, kol vėl bus įmaišytas į tešlą. 
Naminė duona visada tokia kvapni ir šviežia... nors tą pačią dieną jos niekada nevalgome - turi susistovėti įsukta į drobinį rankšluostį... taip aš ją iš lėto atvėsinu. Karšta arba šilta sunkiai pjaustoma ir nėra skani, todėl išlaukti bent pusdienį būtina.
Taigi, mano skaniausiam tradicinės duonos receptui

reikės: 

5 stiklinės kvietinių miltų (arba dalimis su ruginiais, spelta, rupiais, pilno grūdo),

1 stiklinės avižinių dribsnių,

1 stiklinės kviečių selenų,

0,5 stiklinės saulėgrąžų,

0,5 stiklinės kmynų,

0,5  stiklinės sezamo sėklų,

0,5 linų sėmenų,

1-2 š. cukraus,

1 a. š. druskos,

maždaug litro su trupučiu vandens (iš akies pilu pagal tirštumą),

raugo, 

šį kartą dar dėjau po saują: kanapių sėklų, džiovintų šilauogių ir džiovintų serbentų, riešutų.  

Miltai duonai, be abejo, yra labai svarbu, bet turbūt skaniausia duona yra iš paprastų kvietinių miltų, iš kokių kepame blynus. Dėl "sveikuoliškumo" dalį miltų visada dedu kitokių: ruginių, spelta, rupių, pilno grūdo arba paskutiniu metu – razavų (vieno malimo, kuriuos pirkau tiesiai iš malūno). Vien iš ruginių - duona būna per sunki ir rūgštoka.

Išimame raugą iš šaldytuvo.

Miltus, grūdus ir sėklas suberiame į indą ir išmaišome (nenaudoti metalinių indų ir įrankių). 

Cukrų su druska ištirpiname dalyje vandens (apie 40^oC – tik nenaudoti per karšto, nes raugas "numirs"), ir dalimis supilame ant sausų ingredientų.
Raugą taip pat atskiedžiame dalyje vandens – taip jį lengviau įmaišyti į tešlą, gerai išmaišome ir supilame į tešlą.

Jeigu tešla per tiršta, dar pilame vandens (neaukštesnės nei 40^oC temperatūros), svarbu kad ji gerai išsimaišytų, nelikti sausų miltų, bet ir neturi būti per skysta.

Pabaigoje 4 šaukštus raugo atidedame kitam kartui ir dedame į šaldytuvą.

Tešlą supilame į dvi pailgas formas ir laikome kambario temperatūroje (šiltai) 8-12 val. kol šiek tiek pakils (šį kartą vieną kepaliuką duonos dariau "desertinį", todėl atidėjus pusę tešlos į vieną formą, į likusią dalį įdėjau kanapių sėklų, džiovintų šilauogių, džiovintų serbentų, riešutų ir tešlą supyliau į antrą formą). 

Kepame 180^oC orkaitėje 1val. 10 min.

Išėmus iškeptą duoną, viršų truputį sudrėkiname šaltu vandeniu ir užtiesiame rankšluosčiu, kad pluta būtų minkštesnė.

Skanaus!

vienuolių košė

Labai gardi, bet ilgiau gaminama košė, kuri labai tinka vėlyviems savaitgalio pusryčiams. Taigi, mums reikės:

stiklinės perlinių kruopų,
stiklinės grikių kruopų,
stiklinės ryžių,
2 svogūnų,
saliero stiebo,
2-3 morkų,
daržovių sultinio,
aliejaus,
sviesto,
druskos,
džiovintų grybų (nebūtinai).

Perlines kruopas užmerkiame iš vakaro (arba bent jau valandai), kitas - tik nuplauname.
Smulkintus svogūnus su morkomis pakepiname keptuvėje ant aliejaus ir sviesto.
Kepimo indą ištepame aliejumi ir visus produktus sluoksniuojame: dedame dalį perlinių kruopų, dalį daržovių, po to vėl kruopas, daržoves... kol sudedame visus produktus.
Jei naudojame džiovintus grybus (jei tik turiu - būtinai dedu - duoda nuostabaus aromato), juos užplikome verdančiu vandeniu ir truputį pamirkome, paskui supjaustome ir taip pat dedame tarp sluoksnių, o likusį sultinį nukošiame ir panaudojame kaip sultinį.
Taigi, viską sudėjus, užpilame sultiniu, kad gerokai apsemtų kruopas ir šauname į 200oC orkaitę gerai valandai (bet jeigu turime laiko, geriausia šutinti žemesnėje 150-160oC temperatūroje apie porą valandų).
Skanaus!

p.s. šį kartą dar padariau "padažą" - pačirškinau ant sviesto šviežių grybų ir sudėjau ant viršaus.

paprasčiausias obuolių pyragas

Kiekvienas, kam patinka kepti pyragus, turbūt yra išbandęs šio pyrago receptą. Aš jį esu kepusi labai daug kartų, ir šiandien ne išimtis. Taigi pačiam paprasčiausiam ir populiariausiam obuolių pyragui reikės:

rūgštesnių obuolių (tiek kiek tilps į formą),
stiklinės miltų,
stiklinės manų kruopų,
pusės stiklinės cukraus,
200 g. šalto sviesto
saujos rūgščių uogų (nebūtinai),
plytelės šokolado (nebūtinai).

Obuolius nulupame ir supjaustome riekelėmis.
Birius produktus sumaišome.
Į silikoninę kepimo formą dedame pusę obuolių, pusę birių produktų masės ir pusę pakelio sviesto supjaustyto plonomis riekelėmis (prieš tai jį atšaldau šaldymo kameroje) .
Sviestą išdėlioju labai atsakingai, kad gražiai ir beveik be tarpų uždengtų obuolius. 
Po to tokiu pat eiliškumu dedame antrąjį sluoksnį.
Pyragą šauname į 200oC orkaitę ir kepame beveik valandą, kol viršus gražiai apskrunda.
Skanaus!

p.s. ant formos dugno beveik visada dedu kokių nors rūgščių (šviežių arba šaldytų) uogų, pvz. juodųjų serbentų, o formą iškepus išverčiu, tuomet pyrago viršus būna mėlynai raudonas.
p.p.s. nors skaniausia dar karštą pyragą valgyti su ledais, bet šį kartą jį papuošiau ištirpinto šokolado glajumi.

  

salotos su špinatais, kuskusu, feta ir burokėliais

Ir vėl salotos. Iš tikrųjų salotas galėčiau valgyti kasdien. Taigi, dar vienas superpaprastas salotų receptas.

reikės:

keleto burokėlių,

apelsino sulčių,

kuskuso kruopų,

saujos špinatų lapų,

fetos (arba minkšto ožkos sūrio),

žiupsnio kepintų saulėgrąžų branduolių (arba lazdyno riešutų),

šalto spaudimo alyvų aliejaus,

citrinos sulčių,

druskos,

grūstų pipirų.

Burokėlius vyniojame į foliją ir iškepame orkaitėje (galima ir išvirti, bet kepti bus nepalyginamai gardesni).

Išspaudžiame apelsino sultis, jei reikia dar įpilame ir vandens, užviriname ir užpilame ant kuskuso kruopų, kad šios išbrinktų.

Salotas būtinai darome į atskiras lėkštes, kad nereikėtų maišyti: dedame špinatus, kuskuso kruopas, plonai supjaustytus burokėlius, fetos sūrį, pabaigai - kepintas saulėgrąžas.

Viską užpilame alyvų aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir pipirų padažu. 

Skanaus!

čenachai

Jeigu kas nežino, tai toks patiekalas ilgai troškinamas moliniuose indeliuose (arba viename dideliame moliniame inde). Jo sudėtis gali būti pati įvairiausia: daržovės, mėsa, kruopos... fantazijos reikalas.
Čenachai yra rudeninis-žieminis reikalas, kai norisi ko nors šilto ir sočiai. Pas mus čenachai šiandien bus tokie:

reikės:
3 morkų,
2 pastarnokų,
1 paprikos,
moliūgo,
cukinijos,
1 svogūno,
keleto skiltelių česnako,
1 kalakuto kojos,
keleto griežinėlių chorizo dešos,
2 raugintų agurkų,
5 š. perlinių kruopų,
4 bulvių,
rozmarino,
lauro lapų,
druskos,
grūstų pipirų,
puodelio natūralaus daržovių sultinio,
grietinės,
pomidorų tyrės,
adžikos,
aliejaus.

Kaip jau minėjau, ingredientai yra visiškas fantazijos ir sezono reikalas.
Daržoves dedame tokias, kokias turime pagal sezoną, bet visuomet tarp daržovių dedu sluoksnį mėsos, sluoksnį kruopų (perlines - geriau iš anksto pamirkytas vandenyje).
Mėsą susmulkinus reikėtų pamarinuoti (šį kartą - druska, pipirais, saldžiąja paprika, rūkyta paprika, chmeli suneli ir vorčesteriu), bet užtektų ir druskos su pipirais.
Viskas daržoves susmulkiname ir dedame sluoksniais.
Galime pradėti nuo sunkiausių, kiečiausių (morkų, paprikų), o viršuje visuomet dedu sluoksnį bulvių.
Viską sluoksniuojame ir prieskoniuojame, pabaigai užpilame sultiniu.
Šauname į 200oC orkaitę ir kepame gerą valandą.
Baigiant kepti viršų užpilame grietinės, pomidorų tyrės ir adžikos padažu.
Skanaus!

žuvienė su rudeninėmis daržovėmis

Tradicinė ir skaniausia žuvienė yra gaminama ant laužo, į ją baigiant virti pilama šlakelis degtinės, o pabaigoje trumpam įkišama ir apanglėjusi malka... Sakoma, kad ant viryklės galima išvirti tik sriubą su žuvim, o ne žuvienę :) Tai čia bus visai kitaip, mes gaminsime paprastą ir truputį "paturbintą" žuvies sriubą su sezoninėmis (kadangi dabar ruduo) daržovėmis, tiesa, jų dėsime po truputį, labai nedaug, nes žuvienė turi netiršta ir skaidri (ir būtinai be grietinės!). Taigi, reikės:

sultiniui:
žuvies (kaulų),
česnako skiltelės,
lauro lapų,
pipirų grūdelių,
druskos,

sriubai:
svogūno,
saliero stiebo,
bulvės,
morkos,
citrinos,
petražolių,

nebūtinai:
moliūgo,
cukinijos,
pomidoro.

Pirmiausiai išverdame žuvies sultinį.
Nors skaičiau, kad sultiniui reikia vengti riebių žuvų, bet aš kaip tik turiu poros lašišų kaulus, likusius išpjovus žuvies file.
Taigi į puodą dedame dviejų lašišų galvas (be akių ir žiaunų, kad sultinys neapkarstų), kaulus, pelekus ir keletą mažų žuvyčių (nelabai tinkamų kitaip valgyti).
Į sultinį iškarto dedame druskos, pipirų grūdelių, česnako, lauro lapų ir verdame apie 30 min.
Viską nukošiame, kad sultinys būtų skaidrus, o gražesnius lašišos gabaliukus sudėsime atgal į sriubą.

Į nukoštą sultinį dedame smulkintą svogūną, saliero kotą, bulvę, morką, o šį kartą dar po truputį sezoninių daržovių: moliūgo, cukinijos ir blanširuotą pomidorą.
Viską verdame keliolika minučių, kol daržovės suminkštėja bet neperverda.

Pabaigoje spaudžiame citriną ir dedame smulkintų petražolių.
Skanaus!

salotos su jamon serrano

Dar vienos salotos. Dar viena lengva vakarienė arba užkandis.

Reikės:
saujos špinatų,
saujos rukolos,
keleto pomidorų,
cukinijos,
serrano kumpio,
parmigiano,

padažui:
balzamiko,
cirtinos sulčių,
keleto skiltelių česnako,
šalto spaudimo alyvų aliejaus,
druskos,
grūstų pipirų,
saujos petražolių.

Visas salotas ir daržoves sluoksniuojame į lėkštes: špinatus, rukolą, pjaustome pomidorus, cukiniją, dedame permatomai supjaustytą serrano kumpį, pabaigai barstome tarkuotu parmigiano sūriu.
Padažo ingredientus sumaišome (aliejus ir citrinos sultys maišomi santykiu 3:1).
Ant viršaus beriame prieskonius ir smulkintas petražoles.
Skanaus!


 

šamo file su keptu moliūgu ir rukola

Ne karta jau minėjau, kaip mes mėgstam žuvį, o šitas patiekalas tiesiog tobulai subalansuotas... Visų patiekalo dalių skoniai tiesiog idealiai dera tarpusavy... mhmm...

Reikės:
2 gabalėlių šviežio šamo file (iš Šaminės),
keleto skiltelių česnako,
1 š. kaparėlių,
saujos rukolos,
1/4 moliūgo,
gabalėlio imbiero,
aliejaus ir sviesto kepimui,
džiovintos kalendros,
truputėlio cukraus,
druskos.

Gaminame labai greitai ir paprastai.
Pirmiausiai supjaustome moliūgą ir smulkiai sukapojame imbierą.
Į keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir dedame gabalėlį sviesto.
Moliūgą pakepiname iki malonaus minkštumo, beriame susmulkintą imbierą, druską, vos vos cukraus (nepersaldinti!) ir pabaigoje įberiame džiovintos kalendros.

Į kitą keptuvę pilame aliejaus ir dedame sviesto, suberiame plokštelėmis supjaustytą česnaką ir minutėlę pačirškiname.
Dedame šamo file ir apkepame abi puses po keletą minučių, tik svarbu neperkepti, kad viduje išliktu rausvas!
Į pabaigą suberiame kaparėlius.

Šamą dedame į lėkštes, barstom druska, supilam padažą iš keptuvės.
Šalia dedame moliūgų garnyrą ir saują rukolos.
Tobulas lengvas vakarienės patiekalas...
Skanaus!

graikiškos salotos

Nieko naujo čia neparašysiu - klasikinis paprastas graikiškų salotų receptas:

reikės:
pomidorų,
agurkų,
1 svogūno,
kalamata alyvuogių,
fetos sūrio,
šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus,
citrinos sulčių,
oregono (raudonėlio),
druskos.

Stambiai pjaustome pomidorus, agurkus, svogūną, dedame alyvuoges.
Ant viršaus dedame "sulaužytą" sūrį (aš jo nepjaustau).
Ant viršaus šlakstome aliejumi ir citrinos sultimis, beriame druskos ir oregono.
Skanaus!

spritz

Kiekvienas Italijos regionas gaivųjį vasariškąjį Spritz'ą ruošia vis kitaip, o mes gaminame taip:

reikės:
1 dalis aperol,
2 dalys prosecco,
ledukų,
griežinėlis apelsino.



Šio kokteilio nereikia plakti.
Į didelę kokteilinę/vyno taurę dedame keletą griežinėlių apelsino, ledukų, pilame aperol ir galiausiai pilame putojantį prosecco.
Įdedame šiaudelį ir
skanaus!



p.s. galima dar pilti šalto sodos vandens.

pasta su pomidorais ir kiaulienos juostelėmis

Pasta gana dažnas patiekalas ant mūsų stalo ir labai mėgiamas. Pastą gaminame įvairiai, tik padažui vengiame naudoti pienus ir grietinėles, nes pieno apskritai nevalgome. Šį kartą pasta bus labai paprasta, bet ne visai prasta. Taigi,

reikės:
spaghetti makaronų,
keptos kiaulienos,
1 svogūno,
keleto skiltelių česnako,
keleto gerai išnokusių pomidorų,
kelto saulėje džiovintų pomidorų (aliejuje),
saujos kalamata alyvuogių,
šaukšto pomidorų pastos,
alyvų aliejaus kepimui,
druskos,
pipirų,
keleto šakelių baziliko,
tarkuoto parmigiano.

Makaronus išverdame kaip nurodyta ant pakuotės, svarbu kad būtų al dente (nepervirti).
Kiaulieną (turėjau likutį gabale keptos sprandinės) suplėšome/supjaustome juostelėmis.
Keptuvėje ant alyvų aliejaus pakepiname kiaulieną kol truputį apskrunda, po to kas keletą minučių dedame smulkintą svogūną, česnaką, blanširuotus ir susmulkintus pomidorus, džiovintus pomidorus, alyvuoges, pomidorų pastą ir prieskonius.
Baigus padažui troškintis į keptuvę suverčiame makaronus ir viską permaišome.
Krauname į lėkštes ir beriame tarkuoto parmigiano.
Ant viršaus pabarstome baziliko lapelių.
Skanaus!

voveruškos ant sviestuko

Šiemet ne grybų metai, bent jau Dzūkijoje, nes pirmos voveruškos iš mamos atkeliavo tik rugpjūčio pradžioje. Bet pirmos visuomet yra pačios skaniausios, todėl keliauja tiesiai į keptuvę ant sviestuko...

reikės:
voveruškų,
svogūno,
sviesto,
aliejaus,
krapų,
svogūnų laiškų,

garnyrui:
šviežių bulvyčių.

Voveruškas gerai nuvalome (kadangi šios visos didelės ir buvo išrautos iš žalių aukštų samanų, tai ir taip gana švarios). Jokiu būdu neplauname, nes pagadinsime grybų skonį - grybas kaip kempinė sugeria vandenį.
Į įkaitintą keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir dedame gabalėlį sviesto, beriame susmulkintus svogūnus, gerai apkepiname.
Suberiame voveruškas ir pakepiname, kol šios išleis savo syvus ir apkeps.
Pabaigai įberiame smulkintų krapų ir svogūnų laiškų.
Valgome su virtomis šviežiomis bulvytėmis.
Skanaus!

p.s. nepamaišytų šalia ir šviežiai raugintas agurkėlis....

bellini

Tai tiesiog tobulas vasariškas gaivinantis lengvas itališkas kokteilis... Jis dar labiau tobulas, kai tėvų sode sunoksta tikri persikai, nors mes gyvename ir ne Italijoje. Šiemet, kaip tyčia, yra persikų metai. Gal jiems sunokti pas mus ir trūksta saulės, jie mažesni nei parduotuvėje (už tuos atvežtus iš šiltų kraštų), bet užtai labai sultingi ir gardūs.
Bellini iš tikrųjų yra tik natūralių persikų sultys ir prosecco - labai paprasta.

Taigi, mums reikės:
1 butelio gerai atšaldyto prosecco,
10-12 vnt. išnokusių persikų.

Pirmiausiai iš šviežių persikų teks pasigaminti tyrę.
Imame sietelį, persiką perpjauname per pusę, išimame kaulą ir rankų bei kokteilių grūstuvo (arba šaukšto) pagalba išspaudžiame visą persiko minkštimą per sietelį į indą. Turi atlikti tik žievelė, kurią išmetame. Taip išspaudžiame visų persikų minkštimus.

Į atšaldytą šampano taurę pilame išspaustas persikų "sultis" ir ant viršaus užpilame gerai atšaldytu prosecco. Viskas kaip užputoja... mhmm...
Skanaus!

midijos biškį prancūziškai

Nesikartosiu, kad baisiai mėgstu jūros bjaurybes, t.y. gėrybes :) O kas jų nemėgsta? Midijos taip pat ne išimtis. Labiausiai jūros gėrybės man asocijuojasi su Italija, gal todėl, kad ten daugiausiai jų ragavau, nors šį kartą receptas bus labiau prancūziškas... Italijoje populiariausias midijų patiekalas -  zuppa di cozze - midijų sriuba. Tokia ten ir sriuba, tiesiog midijos balto vyno padaže. Bet apie viską iš eilės. Taigi,

reikės:
1 kg midijų,

1 svogūno,

1-2 stiebelių saliero,
1 čili pipiro,

druskos,

grūstų juodųjų pipirų,
keleto skiltelių česnako,
1 a. š. pomidorų pastos (arba vasarinį pomidorą),
gero šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus,
sviesto,
200 ml balto vyno, 
sauja petražolių.

Pirmiausiai sutvarkome midijas: peiliu nuo kriauklelių nugrandome prilipusį purvą, vandens augalų liekanas, nuplėšiame jų „barzdeles“, kabančias ties geldelių susijungimu ir gerai nuplauname. Atsivėrusias midijas išmetame, jeigu pabeldus viena į kitą jos neužsiveria.

Gaminti rekomenduojame storų sienelių puode su dangčiu.
Jame gerai įkaitiname alyvuogių aliejų (galima per pusę su sviestu) ir apkepame susmulkintą svogūną su salieru, dedame čili, druską ir pipirus, truputį vėliau česnaką, pomidorų pastą, patroškiname keletą minučių kol šiek tiek suminkštėja.

Padidiname ugnį ir suverčiame midijas, ant jų pilame vyną, viską pamaišome, keletui minučių uždengiame dangčiu, kol midijos atsiveria ir pasklinda puikus jų išskirto jūros vandens susimaišiusio su padažu aromatas.

Nukėlę dangtį, palaukiame minutėlę kol vynas nugaruoja ir pabaigai beriame smulkintų petražolių.
Pamaišome ir verčiame į lėkštes (neprasivėrusios midijos nevalgomos!).
Valgyti su paskrudinta bagete, kuri padės išlaižyti visą nuostabųjį padažą.
Skanaus!

mano "pagerintas" tinginys

Labai mėgstu tinginį, bet jį visuomet darau "pagerintą" įvairiais priedais ir kaskart kitokį. Kadangi tobulame saldumyne turi būti daug riešutų ir šokolado, tai tinginiui šių produktų irgi nepagailiu. Taigi, mano tinginys yra daromas labai paprastai (tingiai).

reikės:
3 pakeliai sausainių maždaug po 150 g (naudojau skirtingus: kakavinius, airiško kremo ir vanilinius),
100 g riešutų (naudojau lazdynus, migdolus ir anakardžius),
70 g džiovintų vaisių (šį kartą datulių, bet dažniau dedu slyvų),
1 apelsino žievelės,
150 g sviesto,
2 š. cukraus,
3 š. kakavos,
100 g šokolado,
200 ml pieno,
druskos.

Dubenyje sulaužome sausainius, pasmulkiname riešutus ir džiovintus vaisius.
Sutarkuojame apelsino žievelę ir suberiame į masę.
Sviestą ištirpiname, suberiame cukrų ir gerai išmaišome kol neliks grūdelių.
Kakavą persijojame ir suberiame į mišinį, kaitiname ir maišome kol ištirps.
Sudedame sulaužytą šokoladą ir ištirpiname (tirpinant šokoladą visada įberiu žiupsnį druskos).
Galiausiai supilame pieną, kaitiname ir maišome kol masė taps vientisa, tik neužviriname.
Vientisą ištirpusią masę supilame ant sausainių masės, gerai išmaišome ir stirpriai suspaudžiame.
Skanėstą dedame į šaldytuvą sustingti.
Skanaus!

gazpacho

Kai mamos darže sunoksta tikri dideli mėsingi ir kvepiantys pomidorai, aš visada skubu gaminti gazpacho... turbūt jau kažkur minėjau, kad prinokęs "tikras" pomidoras man yra pats skaniausias vaisius ir daržovė viename... mhmm...

Reikės:
6-8 didelių prinokusių pomidorų,
3 agurkų,
1 paprikos,
1 svogūno,
4 skiltelių česnako,
porą riekelių batono (ciabattos),
2 š. raudonojo vyno acto,
3 š. šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus,
pusės citrinos sulčių,
keleto lašų tabasco,
1 š. pomidorų pastos arba 200 ml natūralių pomidorų sulčių (kartais pilu dėl spalvos, bet nebūtinai),
grūstų juodųjų pipirų,
druskos,
400 ml vandens (pagal tirštumą).

Pomidorus blanširuojame, t.y. užpilame verdančiu vandeniu, palaukiame keletą minučių ir atvėsiname šaltu vandeniu, kad nusiluptų odelė. Atvėsusius susmulkiname.
Nulupame ir pasmulkiname agurkus, svogūnus, česnakus, stambiai supjaustome papriką.
Batoną pamirkome šaltame vandenyje, lengvai nusunkiame ir dedame į daržoves.
Visą šią "daržovių mišrainę" sublenderiuojame elektriniu smulkintuvu.
Pabaigoje šliūkšteliame acto ir aliejaus, jeigu reikia - pomidorų sulčių (arba pastos), įlašiname tabasco, išspaudžiame citriną, beriame prieskonius.
Jeigu per tiršta, pilame šalto vandens (beje šaldamas gazpacho dar sutirštės) - man patinka nepertirštos konsistencijos.
Viską gerai išmaišome ir dedame į šaldytuvą kol atšals (beje skonį paregliuoti siūlyčiau jau atšalus, nes kol šiltas - visai nesijaučia skoniai ir atrodo, kad visko trūksta).
Valgome šaltą pašlaksčius kvapaus alyvų aliejaus, papuošiame petražolėmis ir susmulkintais agurkais.
Skanaus!

cukinijų ir šviežių bulvyčių apkepas su mėtų padažu

Nors nesu nei bulvių, nei "kugelio" gerbėja, bet šitas variantas, kai jau pasirodo šviežios bulvytės ir mamos darže užauga cukinijos, yra puikus patiekalas. Paprastai bulvės, o ypač tarkuotos labai apsunkina, bet šitas cukinijų-bulvių kugelis yra gana lengvas ir labai gardus patiekalas. Ypač jeigu dar nepatingėsime pasigaminti gardų padažą.

Taigi, reikės:
šviežių bulvių,
cukinijos (tokio pačio tūrio kaip bulvių),
trupučio šaltai rūkytos šoninės,
2 svogūnų,
1-2 saliero stiebų,
2 kiaušinių,
lauro lapų,
rozmarinų,
druskos,
pipirų.

Padažui reikės:
3 agurkų,
saujos šviežių mėtų,
1 česnako skiltelės,
200 g varškės,
2 š. grietinės,
kefyro (pagal tirštumą),
pipirų,
druskos.

Bulvės ir cukinijas sutarkuojame "burokine" tarka.
Šoninę susmulkiname ir pačirškiname keptuvėje, riebalų perteklių nupilame.
Į pakepintą šoninę dedame smulkintus svogūnus ir salierus bei viską dar pakepiname.
Į tarkių masę įmušame kiaušinius, dedame prieskonius ir pakepintus ingredientus, išmaišome.
Masę pilame į sviestu išteptą skardą ir kepame 180oC orkaitėje apie valandą kol gražiai apskrunda.

Padažui sutarkuojame agurkus, padruskiname, palaukiame kol vanduo išbėgs ir jį nusunkiame.
Šviežias mėtas ir česnaką sugrūdame grūstuvėje (arba susmulkiname).
Varškę sutriname ir sumaišome su grietine, kefyru (jis reikalingas konsistencijai pareguliuoti), įmaišome agurkus, mėtas, dedame druskos, pipirų.
Skanaus!

prancūziškas varškės pyragas

Varškės pyragų receptų yra šimtai ir, turbūt, dauguma iš jų nelabai skiriasi, bet šis labai paprastas, greitai pagaminamas ir, atrodo, niekuo neišsiskiriantis receptas tikrai vertas dėmesio. Jį galima paruošti iš anksto ir skanauti netgi po keleto dienų. Kukliai atrodantis, pateikiamas paprastai supjaustytas, bet tikrai labai gero skonio.... Taigi:

tešlai reikės:
200 g sviesto,
2 š. cukraus,
vanilinio cukraus,

2 stiklinės miltų.

įdarui reikės: 
500 g varškės,
3 - 4 kiaušiniai,
2 š. cukraus.

Šaltą sviestą sutarkuojame ir sumaišome su cukrumi, vaniliniu cukrumi bei miltais.
Gaunasi tokia biri masė – lyg šlapias smėlis.
Kitame inde įdarui sumaišome varškę, cukrų ir kiaušinius.

Kepimo indą patepame sviestu arba dedame kepimo popierių.

Suberiame pusę „smėlio“ mišinio ir išlyginame, ant jo užpilame varškės masę, o ant viršaus – vėl  „smėlio“ mišinį.

Kepame 200oC karštumo orkaitėje apie 1 valandą.

Skanaus!

krevetės paprastai

Krevetės yra iš tų produktų, kurių gaminti beveik nereikia, svarbu tik nepagadinti, t. y. gaminti kuo trumpiau (neperkepti) ir neužgožti kitais ingredientais. Pats paprasčiausias ir man turbūt skaniausias krevečių gamybos būdas – tiesiog jas pakepinti gerame alyvų aliejuje su keletu prieskonių.

Taigi, reikės:
krevečių (kiekis priklauso nuo jų dydžio, standartinių – apie 10-15 vnt/asmeniui),

gero šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus, 
1 svogūno,

keleto stiebelių saliero,
keleto skiltelių česnako (man jo niekada nebus per daug),
1 čili pipiro,
didelio šviežio pomidoro (nebūtinai),
keleto džiovintų pomidorų (nebūtinai), 
šlakelis (60 ml) balto vyno,
pusės citrinos, 
druskos,

grūstų juodųjų pipirų.

Krevetės dažniausiai perkame su kiautais, bet nudarinėjame - paliekame tik uodegėlę - taip bus patogiau valgyti iš paruošto padažo.
Alyvų aliejų užkaitiname, dedame smulkintą svogūną ir salierą, pakepiname kol truputį suminkštės.
Toliau dedame smulkintą česnaką, čili pipirą ir pakaitiname minutę, kol pasklinda gardūs aromatai.
Galiausiai sumetame susmulkintus pomidorus - vos minutei ir šliukšteliame vyno.
Sudedame krevetes ir kepame pavartant apie 5-7 minutes kol jos pradės raudonuoti.
Labai svarbu neperkepti!
Iškepusias krevetes dedame į lėkštę, supilame visą keptuvės turinį - padažą, barstome druską, užsukame pipirų, pašlakstome citrinos (galima užberti smulkintų petražolių). 
Skaniausia valgyti su prancūzišku batonu (arba itališka ciabatta), bulkelę pavilgant į padažą... mhmmm....
Skanaus!