keptas varškės sūris su daržovėmis

Šis patiekalas reguliariai atsiduria ant mūsų stalo. Gal todėl, kad galima daug improvizuoti pagal daržovių sezoną arba keičiant prieskonius ir žoleles. Gardu tiek žiemą, tiek vasarą. Ypač kai norisi ko nors karšto, sotaus, bet be mėsos. Aš visada kepu tris nemažus varškės sūrius ir visą skardą daržovių. Jeigu valgytojų mažai, šis patiekalas bus skanus ir šaltas (kaip užkandis). Taigi, mano orkaitėje kepto varškės sūrio su daržovėmis variantui šį kartą

reikės:
3 varškės sūriai (22 % riebumo),
1 baklažanas,
1 cukinija,
1 paprika,
3 morkos,
šviežio alyvų aliejaus,
daug česnako (pusę ar visą galvą),
šviežio raudonėlio,
baziliko,
grūstų pipirų,
druskos,
(alternatyvos - čiobreliai, saulėje džiovinti pomidorai, čili, kmynai).

Pirmiausiai pamarinuojame sūrius: apšlakstome šviežiu alyvų aliejumi ir įtriname išspaustu per česnakspaudę česnaku (bus daug aromatingiau nei supjaustytas), susmulkintomis žolelėmis ir prieskoniais. Iš visų pusių įtriname ir paliekame marinuotis bet valandėlei (arba per naktį).

Daržoves stambiai supjaustome: cukinijas ir baklažanus griežinėliais, morkas smulkesniais griežinėliais, papriką į kelias dalis. Galima naudoti įvairias daržoves pagal sezoną (pvz. šparagines pupeles, pastarnokus ir kt), tik aš šiame patiekale vengiu labai vandeningų - "išbėgančių" daržovių (pvz. pomidorų, nors čia jie labai tiktų), nes tuomet daržovės ne kepa, o troškinasi.

Daržoves dedame į didelį dubenį, taip pat apšlakstome šviežiu alyvų aliejumi, dedame česnaką, smulkintas žoleles ir prieskonius, viską išmaišome, kad daržovės apsivoliotų marinatu.  

Sūrius dedame į kepimo popieriumi ištiestą skardą, o daržoves į kitą (didesnę) pašlakstę alyvų aliejumi. Nerekomenduoju kepti vienoje skardoje visko, nes nuo daržovių sūris sudrėksta ir tada ne skrunda, bet troškinasi. 
Viską kepame 180°C temperatūroje apie 40 minučių kol sūris gražiai apskrus.
Skanaus!

aromatingieji šokoladiniai keksiukai

Keksiukų receptų esu išbandžiusi nemažai, bet dažniausiai jie gaunasi labai panašūs (skiriasi tik jų įdarai ar glajus). Ir tikrai labai retas kuris keksiukų receptas yra vertas atsidurti šiame blog'e, nes yra kažkuo įdomesnis už kitus.
Šie "šokoladiniai" keksiukai yra labai aromatingi, purūs, gana lengvi ir neriebūs, nes šokolado jų sudėtyje, palyginti, nedaug, o dar įeina visa puokštė "kalėdinių" prieskonių!

Reikės: 
200 ml pieno,

100 g šokolado,
35 g (4 š.) kakavos miltelių,
1 a. š. cinamono,

0,5 a. š. muskato riešuto,
0,25 a. š. maltų gvazdikėlių,
imbiero šaknies,
1-2 š. rudojo cukraus, 

100 g sviesto,
1 kiaušinis, 
200 g miltų, 

1 a. š. kepimo miltelių,
sauja rome mirkytų razinų.  

Į puodą supilame pieną ir šildome ant silpnos ugnies. 

Sudedame gabaliukais susmulkintą šokoladą, kakavą, viską išmaišome. 
Suberiame prieskonius, cukrų ir toliau maišome, kol cukrus ištirps.
Nukeliame puodą nuo viryklės, sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą, maišome, kol ištirps sviestas. 

Kitame inde lengvai išplakame kiaušinį ir įmaišome į šokolado masę. 
Pamažu suberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, kruopščiai išmaišome šluotele arba mikseriu.
Galiausiai įdedame razinas, prieš tai pamirkytas rome, išmaišome. 
Tešlą išpilstome į keksiukų formeles (gaunasi apie 16-18 keksiukų) ir kepame 175°C temperatūroje apie 10-12 minučių. Labai svarbu neperkepti!

Skanaus!

p. s. atvėsusius keksiukus tiks papuošti ištirpintu šokoladu ir pasmulkintais riešutais.

klasikinė margarita pagal Irmantą

Ko gero pats geriausias iš visų klasikinių kokteilių, bet turbūt ir labiausiai "kertantis per galvą" :)
Visai neperlenkiant pasakysiu, kad iš visų mano ragautų margaritų, pačią geriausią gamina šiame blog'e nekartą išgirtas kokteilių meistras - mano vyras. Tikrai, kokteiliuoti mes mėgstame. Taigi, pagaliau margarita pagal Irmantą.

Reikės:
50 ml tekilos,
25 ml apelsinų likerio Triple Sec,
50 ml šviežių žaliųjų citrinų sulčių,
smulkios druskos,
čili pipirų miltelių,
griežinėlio žaliosios citrinos,
ledukų.

Pirmiausiai pasiruošiame taures.
Trikampės taurės kraštelį suvilgome citrinos griežinėliu.
Lėkštėje sumaišome druską ir čili miltelius.
Apverčiame taurę kojele į viršų, "citrinuotus" kraštelius suvilgome druskos-čili mišiniu, kol mišinys gražiai prikibs ant visų taurės kraštelių.

Visus skystus ingredientus pilame į šeikerį ant ledukų ir gerai suplakame.
Pilame į paruoštas atšaldytas taures.
Puošiame citrinos griežinėliu arba, šį kartą, karambola.
Baisiai gardu, tik svarbu nepadauginti, nes po tekilos sunkus rytas...
Skanaus!

slyvų salotos

Šios salotos yra vienas iš senesnių mano receptų, gal nuo studentiškų laikų. Kažkaip nepastebimai pasikeitė mitybos įpročiai per keliolika metų, dabar salotų su majonezu retai bevalgome, tačiau šis labai paprastas, bet kartu ir toks biškį netradicinis receptas keletą kartų per metus atsiduria ant mūsų stalo.
Šios salotos labiau žieminės (nors slyvos prinoksta vasaros gale), kai šviežių salotų ar daržovių nėra ir tenka pasitenkinti prekybcentrių siūlomomis. Tad prekybos centre pirktos apvalios mėlynosios slyvos čia visai tiks.

Reikės (2 porcijoms):
4-5 baltos duonos riekės,
6-8 mėlynosios slyvos,
4 skiltelės česnako,
majonezo,
50 g kietojo fermentinio sūrio,
kelto salotų lapų (nebūtinai).
 

Salotas, kaip visada, darome į dvi lėkštes (kiek valgytojų tiek lėkščių).
Baltą duoną (geriausiai tiks forminė) paskrudiname ir supjaustome nedideliais kubeliais.
Dedame į lėkštes (galima ant suplėšytų salotų lapų).
Ant viršaus dedame skiltelėmis supjaustytas slyvas, šiaudeliais supjaustytą česnaką, majonezo.
Galiausiai pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu.
Skanaus!

 

kokosinis Linos pyragas

Šio pyrago receptą vos ne per prievartą man įbruko mamos pusseserė Lina per vieną giminės balių. Sakė, kad jam nėra abejingų ir jis visuomet greit pradingsta nuo stalo. Ir tikrai, ji buvo teisi. Pyragas visiems patinka, aišku išskyrus tuos, kurie visiškai nemėgsta kokoso.
Kitokios struktūros, nei įprastiniai pyragai, lengvai pagaminamas ir tikrai puikaus skonio.

Reikės:

150 g cukraus,
3 kiaušiniai,
120 g sviesto,

200 g kokosų drožlių,
100 g pieniško šokolado,
50 g miltų,   
1 a. š. kepimo miltelių.
 

Kepimo formą ištepame sviestu, įdedame kelis šaukštus kokosų drožlių ir papurtome, kad priliptų prie sienelių. Neprilipusias kokosų drožles išpilame į tešlą.
Kiaušinius išplakame su cukrumi iki purumo. 

Į plakinį supilame ištirpusį ir atvėsusį sviestą, išmaišome.
Peiliu smulkiai sukapojame šokoladą, sumaišome su kokoso drožlėmis, miltais ir kepimo milteliais. 

Abi mases sumaišome ir sudedame į formą.
Kepame 175°C temperatūroje apie 40-50 min. 
Skanaus!

 p. s. šį pyragą tiks papuošti ištirpintu pienišku šokoladu.

silkė marinate

Sakoma, kad lietuviui viena iš prieinamiausių ir sveikiausių jūrinių žuvų yra silkė. Nedaug mes turime galimybių gauti šviežios žuvies (arba ji bus šaldyta, arba ne iš jūros). Man asmeniškai ežero žuvys nelabai patinka - trenkia dumblu, o jūrinės visada stengiuosi daug atsivalgyti per keliones. Taigi šį kartą lietuvių labiausiai pamėgta - silkė, be kurios neįsivaizduojamas tradicinis švenčių stalas, o aš jos retkarčiais tiesiog šiaip... labai užsinoriu...

Reikės:
2 didelės silkės,
3 svogūnai,
2 morkos,
450 ml vandens,
260 ml vyno acto,
3 š. cukraus,
keletą gvazdikėlių,
keletą lauro lapų,
kalendrų grūdelių,
įvairių pipirų.

Silkę perkame su galvomis ir viduriais, kurią nelabai sunku išsirakinėti.
Paruoštą silkės file supjaustome stambiais gabalėliais.
Svogūnus supjaustome pusžiedžiais, morkas - griežinėliais.

Marinatui į puodą supilame vandenį ir actą, sudedame prieskonius, užverdame.
Į užvirusį marinatą dedame morkas ir svogūnus, vėl užverdame ir paverdame 3 minutes.
 
Silkę sluoksniuojame į kokį nors sandarų indą arba stiklainį.
Atvėsusį (būtinai) marinatą, daržoves ir silkę dedame sluoksniais, viską turi apsemti skystis.
Indą dedame į šaldytuvą ir laikome bent keletą valandų.
Skanaus!

p. s. man iš šio kiekio gaunasi pora ~700 ml talpos stiklainiukų.

veršienos šonkauliukai bbq padaže

Veršienos šonkauliukus pirmiausiai išverdame (maždaug pusantros valandos). Vienu šūviu nušauname du zuikius - turėsime puikų sultinį sriubai ir paruoštus šonkauliukus apkepimui su barbekiu padažu. Virtus šonkauliukus kepti reikės trumpiau nei žalius, mėsa bus minkštesnė, lengvai nusiners nuo kaulo, o užteptas ant šonkauliukų padažas turės mažiau šansų pridegti. Taigi, kol verda šonkauliukai, ruošiame barbekiu padažą jų aptepimui.

BBQ padažui reikės:
200 ml vandens,
2 š. rudojo cukraus,
2 š. baltojo (arba obuolių) vyno acto,
2 š. sojos padažo,
4 š. pomidorų pastos,
2 š. pomidorų padažo,
2 š. medaus,
2 š. modenos balzamo (balzamiko),
2 a. š. vorčesterio (worcestershire) padažo,
2 a. š. garstyčių,
1 čili pipiras (arba 1 a. š. čili prieskonių),
1 nedidelis svogūnas,
6 česnako skiltelės,
žiupsnelis druskos.

Puode storu dugnu pakepiname susmulkintą svogūną, čili pipirą ir česnaką.
Supilame / sudedame visus kitus ingredientus ir gerai išmaišome.
Viską užverdame ir paverdame keletą minučių.
Padažas gatavas!

Pagamintu BBQ padažu aptepame veršienos šonkauliukus iš abiejų pusių.
Viską dedame į skardą arba ant grotelių.
Šauname į orkaitę ir kepame 200°C temperatūroje apie 30 min, kol šonkauliukai gražiai apskrus.

Pateikiame su svieste skrudintomis bulvytėmis (druska, grūsti pipirai, kmynai) ir - šį kartą - svieste keptais pastarnokais. Daugiau daržovių čia nereikia.
Skanaus!

p. s. šis BBQ padažas šaldytuve gali stovėti keletą mėnesių, ir gali būti naudojamas su vištiena ar bet kokia kita mėsa.

riešutėliai arba brutti ma buoni

Nežinau kodėl šių itališkų skanumynų (brutti ma buoni) tiesioginis vertimas yra "negražus bet skanūs", man šie riešutiniai kamuoliukai yra ne tik gražūs, bet ir baisiai gardūs - jau turbūt anksčiau minėjau, kad visi saldumynai iš riešutų yra mano mėgstamiausi. Gamyba nesudėtinga, nors reikės laiko pastovėti prie puodo. Skonis tikrai viską atperka.

 
Reikės:
8 kiaušinių baltymų,
240 g cukraus,
200 g lazdyno riešutų.

Lazdyno riešutus paskrudiname: šauname į 200°C orkaitę ir kepame apie 10 min pamaišant, kol luobelės atšokinės.
Pravėsus patriname riešutus tarp delnų ir luobeles nuimame nuo riešutų (bet didžiąją jų dalį).
Nuluptus riešutus blenderiu sumalame iki rupių miltų (maždaug cukraus kruopelių dydžio). 

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų, baltymus išplakame iki standžių putų, supilame cukrų ir dar paplakame kol masė taps tvirta, blizgi ir apvertus dubenį neiškris.
Įmaišome riešutus į baltymų masę, dedame į storadugnį puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname apie 20 min visą laiką maišant.
Masė karamelizuojasi, traukiasi ir tamsėja, kol tampa gana sausa ir minkoma.
Iš gautos atvėsusios masės formuojame rutuliukus-riešutėlius (aš dar kartais į jų vidų dedu cielą riešutą), dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 160°C orkaitėje apie 40 min.
Skanaus!  

p.s. pliusas - šie riešutėliai gali ilgai stovėti, minusas - tai neįmanoma, nes bus kaip mat suvalgyti :) 

p.p.s. dar galima šiuos riešutėlius papuošti išlydyto šokolado glajumi, nes riešutas+šokoladas= tobula.

bloody mary pagal Irmantą

Aš jau minėjau, kad mano vyras yra pats geriausias kokteilių meistras Kaune ir gamina pačias geriausias margaritas ir mojitus. Tai užmiršau pasakyti, kad dar geriau jis ruošia "kruvinąją meri" (bloody mary). Kadangi mes esam dideli pomidorų fanai (pradedant džiovintais pomidorais ir baigiant gazpacho), tai šis pomidorų sulčių šedevras yra puiki atgaiva kai norisi ko nors nesaldaus, gaivaus ir truputį deginančio. Tobulai bloody mary


reikės (1 taurei): 
200-250 ml pomidorų sulčių,
50 ml degtinės,
keli lašai tabasco,
keli lašai vorčesterio (worcester) padažo,
ketvirčio šviežiai spaustos citrinos sulčių,
druskos,
pipirų,
ledukų. 



Visus ingredientus supilame į šeikerį ant ledukų ir gerai suplakame.
Supilame į gražias kokteilines.
Papuošiame saliero stiebais 

 arba marinuotais mažais agurkėliais (kornišonais), arba citrinos griežinėliu.

Skanaus! 

svogūnų pyragas

Daugumai svogūnai asocijuojasi tik su ašaromis ir blogu kvapu. Ir iš dalies jie teisūs, aš taip pat gerokai apsiašaroju, kol sulupu jų visą kilogramą. Bet juk svogūnus visai nebūtina valgyti žalius (o ir žalią svogūną susmulkinus ir truputėlį pamarinavus išspaustos citrinos sultyse gausime puikų garnyrą prie keptos mėsos arba visai "nekaltą" ingredientą salotoms). Keptas svogūnas patiekalams suteikia natūralaus salsvumo - man tai būtinas ingregientas beveik visoms sriuboms, troškiniams, o jeigu dar svogūną karamelizuosime įpylę šlakelį balzamiko...
Iš didelio kiekio svogūnų paprastai gaminu du patiekalus - svogūninę (apie ją kitą kartą) arba šį svogūnų pyragą. Pavadinimas skamba gal ir nekažką, bet tikrai gausime puikų karštą patiekalą arba užkandį vakarėliui, jeigu atvėsusį svogūnų pyragą supjaustysime dailiais gabalėliais.

Taigi, reikės:
1 kg svogūnų (maždaug 8-12 vnt. priklausomai nuo dydžio),
gabalėlio sviesto,
300 g sūrio (aš naudoju mozarella arba tik bet koks fermentinis),
4 kiaušiniai,
4 š. grietinės,
žalumynų (tiks krapai, petražolės),
druskos ir pipirų,
500 g bemielės tešlos (šaldytos).

Svogūnus nulupame, supjaustome pusžiedžiais ir pakepiname keptuvėje šlakelyje aliejaus ir gabalėlyje sviesto (aliejus reikalingas tam, kad sviestas neprisviltų).
Patroškiname apie 20 min. uždengus ant lėtos ugnies vis pamaišant kol suminkštės, bet neperkeps.
Lengvai paplakame kiaušinius (truputį plakinio atidedame tešlai patepti), dedame grietinę, pakepintus svogūnus, sutarkuotą sūrį, žalumynus ir prieskonius. Viską išmaišome.
Pusę atšildytos (kaip nurodyta ant pakuotės) tešlos klojame ant kepimo formos dugno, tada dedame ir išlyginame įdarą, ant viršaus dedame likusią tešlą ir švelniai įpjauname ją (neperpjaudami) "tinkleliu" bei patepame likusiu kiaušinio plakiniu.
Kepame 180°C orkaitėje apie 40 min. kol viršus gražiai apskrus.
Skaniausia su krienų (atskiestų trupučiu grietinės ar majonezo) padažu.
Skanaus!

p.s. Priklausomai nuo sezono į įdarą galima dėti grybų (pvz. voveraičių) arba špinatų.

naminis šokoladas

Šis rankų darbo skanumynas yra puiki dovana Kalėdų ar kokia kita proga, kai neįdėdami per daug pastangų (tik truputį išmonės) galite kažką skanaus sukurti savo rankomis. Šis šokoladas gali ilgai stovėti pagamintas, ne kaip koks pyragas, kurį turėtum iškepti tą pačią dieną arba bent jau iš vakaro prieš dovanojant. Žodžiu, šimtas pagyrimų tokiai saldumyno idėjai - greita, paprasta, elementaru, bet bus baisiai skanu, jei įdėsite meilės ir, žinoma, skanių produktų. Ką dėsite - čia jau improvizacija beribė, o mano variantas šį kartą buvo toks - šokoladinis trisluoksnis.

Reikės:
plytelė pieninio šokolado,
druskos,
kakavos sviesto (nebūtinai),
sauja lazdyno riešutų,
plytelė balto šokolado,
sauja džiovintų spanguolių,
sauja pistacijų riešutų,
sauja žemės riešutų,
keletas (5-6) šaukštų cukraus.

Šį trisluoksnį galima pateikti įvairiu pavidalu: keksiukų krepšeliuose, formuoti apvalius saldainius ir pan. Aš šį kartą gaminu kaip vientisą didelę plytą šokolado, kurią, sustengus visiems sluoksniams, reikės sulaužyti arba supjaustyti. Todėl ingredientus bei jų kiekį ir proporcijas galima rinktis pagal tai, koki pavidalą turės skanumynas.

Gaminame iš eilės po vieną sluoksnį.
Pirmiausiai ištirpiname pieninį šokoladą (inde įdėtame į kitą indą su karštu vandeniu) bei kakavos sviestą. Žiupsnis druskos pagerins šokolado skonį. Ištirpus dedame saują lazdyno riešutų - man jų niekada nebūna per daug. Riešutus galima truputį pasmulkinti. Bus tobula, jeigu juos prieš tai šiek tiek paskrudinsime. Viską sumaišome arba galima riešutų visų nemaišyti, o tiesiog pabarstyti ant viršaus. Masę pilame į norimą formą arba tiesiog ant sviestinio popieriaus ir suformuojame vieną šokolado sluoksnį. Laikome šaltai kol pilnai sustings.

Antrąjį sluoksnį gaminame labai panašiai. Ištirpiname baltąjį šokoladą, į jį dedame saują džiovintų spanguolių ir saują pistacijų riešutų (juos vėlgi truputį pasmulkiname). Šis sluoksnis bus labai gražių spalvų (raudonos spanguolės ir žali pistacijų riešutai), todėl dalį jų pabarstome ant viršaus, o trečiąjį sluoksnį pilsime ne ant šio, bet apvertus ant pirmojo sluoksnio, kad pabarstyti riešutai ir pistacijos būtų išorėje (saldumyno viršuje). Vėl laikome šaltai kol sustings.

Trečiajam sluoksniui iš cukraus ir žemės riešutų gaminsime naminį griliažą. Keptuvėje pirmiausiai švelniai pakepiname žemės riešutus (nulupta odele), kol jie šiek tiek paskrunda. Tada keptuvėje ištirpiname keletą šaukštų cukraus, kol jis išsilydys ir patamsės. Į vientisą deginto cukraus masę pilame pasmulkintus žemės riešutus, išmaišome ir viską suverčiame ant paruošto dvisluoksnio. Dedame šaltai sustingti.

Ką daryti su sustingusiu šokoladu ir kaip jį pateiktį - fantazijos reikalas. Aš pateikiau taip:

Skanaus!

lašiša gravlax

Tai turbūt geriausia, ką galima pagaminti iš lašišos (kaip visada - genealumas paprastume, turint gerą daiktą daug kažko iš jo daryt nereikia). Lašiša gravlax - tai skandinaviškas lašišos marinavimo-sūdymo būdas. Mes dažniausiai perkame visą lašišą ir ją išfiliuojame: iš galvos, kaulų, uodegos verdama žuvienė, negražesnės file dalys yra kepamos, o iš pačios gražiausios riebiausios file dalies yra gaminamas gravlax. Pavadinimas skamba galbūt egzotiškai, bet viskas yra labai paprasta.

Reikės:
lašišos file be odos (maždaug 1 kg),
200 g rupios druskos,
200 g rudojo cukraus,
1 citrinos nutarkuotos žievelės,
maltų kadagio uogų (nebūtinai),
smulkintų krapų,
50 g degtinės.

Visus ingredientus sumaišome į košelę ir ja aptepame paruoštą nusausintą lašišos file iš abiejų pusių.
Dedame lašišos puseles vidinėmis pusėmis vieną ant kitos ir viską tvirtai suvyniojame į maistinę plėvelę.
Dedame į šaldytuvą marinuotis per naktį (arba net 1-2 paras), nors pvz. Jamie Oliver pataria laikyti maksimum 9, o optimaliai 5 valandas.

Baigus marinuotis lašišą išvyniojame ir nuvalome marinato perteklių, nusausiname servietėle (net jeigu viso gabalo ir nesuvalgysite iš karto, gravlax sausa šaldytuve stovės savaitę laiko ar dar ilgiau).
Labai svarbu gražiai ją patiekti - supjaustyti permatomais (kiek įmanoma ploniausiais) griežinėliais, šalia patiekti padažo.

Padažui:
1 š. garstyčių,
1 š. rudojo cukraus,
keletą š. šviežio alyvų aliejaus,
keletą š. vyno acto,
nepagailėti smulkintų krapų.

Visus padažo ingredientus, išskyrus aliejų, sumaišome ir tada plona srovele pilame aliejų intensyviai plakdami šluotele. Gaunasi tarsi garstyčių skonio majonezas, tik truputį skystesnis.
Skaniausia valgyti su juoda duona, o skandinavai dar valgo su virta su lupena bulve.

Tai idealus užkandis, patiekalas vakarėliui arba gali būti ir lengva vakarienė.
Kitas su gravlax labai tinkamas padažas:

Padažui:
2 š. grietinės arba rūgštaus jogurto,
1 š. šviežių krienų,
0,5 citrinos sulčių,
1 š. šviežio alyvų aliejaus.
Viską gerai sumaišyti ir padažas gatavas.

Gravlax'ą pateikiame užkandžių-sumuštinių variante su tamsia ciabatta.
Ant jų, be lašišos ir padažo, dedame smulkinto agurko, salotų ir burokėlių lapelių.

Ir skandinaviškas gravlax pateikimas - 50 gr. degtinėlos su grūstu pipiru ir pora lašų tabasco :)

Dar šalia gravlax'o labai tinka virti burokėliai apšlakstyti balzamiku ir šviežiu alyvų aliejumi.
Nepagadintų ir šalia patiekta sauja švelnių salotų lapelių (burokėlių lapeliai, špinatai ar pan.), krapų šakelės, supjaustytas agurkas arba ridikėliai.

O jeigu valgytojų nedaug, galima patiekti atskiromis porcijomis lėkštėse:
 

Skanaus!

genealumas paprastume - prosciutto di parma

Kuo turime geresnį produktą - tuo mažiau gaminti jį reikia :)
Kad ir bene geriausiai žinomas vytintas Parmos kumpis (prosciutto di Parma) - Italijos kumpių etalonas ir pasididžiavimas, be kurio tiesiog neįsivaizduojama italų virtuvė.

Taigi reikės:
Parmos kumpio,
itališkos duonos ciabatta,
pomidorų (tikrų, kvepiančių),
agurko (nebūtinai),
keleto skiltelių česnako, 
baziliko lapelių,
laimo arba citrinos,
šviežio alyvų aliejaus.

Parmos kumpis turi būti supjaustytas "permatomomis" juostelėmis.
Ciabattą supjaustome ir paskrudiname keptuvėje su lašeliu aliejaus.
Ant riekelių krauname kumpio griežinėlius, supjaustytą pomidorą, (agurką), susmulkintą česnaką, suplėšytus baziliko lapelius ir viską apšlakstome gardžiu kvepiančiu nerafinuotu pirmojo šalto spaudimo ypač grynu alyvuogių aliejumi. Užspaudžiame citrinos arba laimo sulčių.
Gaminti nieko nereikėjo, bet skonis ir aromatai fantastiški.
Skanaus!


p.s. Klasikinis užkandis su Parmos kumpiu yra plonai pjaustyto kumpio juostelėmis apsukti melionai arba figos, arba ožkų sūris. Taip pat labai greita ir patogu juo tiesiog apsukti grissini - itališkas duonos lazdeles.

tiesiog salotos su kepta lašiša

Salotos savaime yra gėris. Visokios. Salotas galiu valgyti beveik kasdien, ne kaip garnyrą, turiu omeny, o kaip patiekalą. Idealios salotos yra kažkokie žali salotų lapai, kelios daržovės ir gabalėlis žuvies, arba paukštienos, arba mėsos, arba sūrio. Ir, žinoma, visko pagrindas - kvapnus pačių pasigamintas salotų padažas.

Taigi, šioms salotoms (2 valgytojams) reikės:
šviežios lašišos 2 didesni arba 4 mažesni gabalėliai,
gabalėlis sviesto kepimui,
bet kokių salotų lapų (šį kartą naudojome romanines, rukolą, špinatų lapelius),
džiovinti pomidorai aliejuje,
1 nedidelis svogūnas,
1 apelsinas,

padažui:
3-5 skiltelės česnako,
3 ančiuviai,
šviežio baziliko,
0,5 citrinos,
nutarkuota citrinos žievelės,
1-2 lašai tabasko,
šviežio šalto spaudimo alyvuogių aliejaus,
balzamiko,
grūstų pipirų,
druskos.
 
Kadangi beveik visas salotas darome porcijomis, t. y. iš karto į lėkštes (kiek valgytojų, tiek lėkščių), tai pradedame nuo apačios ir viską krauname ant viršaus: suplėšome salotas, griežinėliais supjaustome svogūną, skiltelėmis - apelsiną, džiovintus pomidorus aliejuje truputį nuvarviname ir pasmulkiname.    
Padažui grūstuvėje sugrūdame česnakus, ančiuvius ir baziliką, paskui supilame visus skystus ingredientus, dedame prieskonius ir išmaišome.
Lašišą iš abiejų pusių po keletą minučių pakepiname gabalėlyje sviesto (ji bus labiau apskrudusi nei kepant alyvų aliejuje). Išėmus iš keptuvės pabarstome druska ir grūstais pipirais. Dedame į salotų lėkštes ant viršaus. Užpilame kvapniuoju padažu.
Skanaus!

  

patys tikriausi keksiukai

Šie keksiukai mano receptų sąsiuvinyje užvardinti kaip patys tikriausi. Tikrai tobula keksiukų struktūra, purūs, lengvi, gali būti skaniai valgomi net keltą dienų. Receptą "nukniaukiau" iš draugės Odetos, kurios keptus šiuos gardėsius ir ragavau pirmą kartą. Taigi truputį pakeistas (patobulintas) Odetos keksiukų receptas.

Reikės: 
200 g minkšto sviesto,
100 g cukraus pudros (arba cukraus),
1 a. š. vanilinio cukraus,
240 g kondensuoto saldinto pieno,
200 g miltų,
3/4 a. š. kepimo miltelių,
3 didelių kiaušinių,
1 a. š. druskos.

Minkštą (atšilusį) sviestą išsukame su cukraus pudra, vaniliniu cukrumi, supilame kondensuotą pieną ir išplakame iki purumo.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, persijojame, supilame į gautą masę ir išmaišome.
Galiausiai įmušame kiaušinius ir išplakame masę iki purumo. 
Tešla gaunasi labai tiršta, nekrenta nuo šaukšto - bet taip ir turi būti.
Gautą masę sudedame į keksiukų (arba į kekso) formeles, šauname į 170°C orkaitę ir kepame keksiukus apie 30 min (keksui prireiks apie 1 val).
Turėtų išeiti apie 18-20 keksiukų. Labai svarbu jų neperkepti!
Skanaus!

p. s. Kadangi pyragų ir keksiukų tema visada mėgstu improvizuoti, kiekvieną kartą bandau įvairius įdarus ir glaistus, kartais jų iš vis nededu, bet neretai kepiniuose įdarui ar papuošimui naudoju šokoladą, įvairius riešutus ir džiovintus vaisius. 
Taigi, keksiukams tikrai nepakenks bei įdarui labai tiks šokolado gabalėliai (arba nutella) ir pakepinti lazdyno riešutai, arba džiovintos spanguolės / slyvos, arba supjaustyti obuoliai, bananai… pūsti ryžiai (sausi pusryčiai)… apelsinų cukatos… viršui pabarstyti - kokosų drožlės, migdolų drožlės, rudasis cukrus arba cukraus pudra… arba visada tobulas šokolado ir lazdyno riešutų glajus... mmhm....

 

perlinių kruopų orzotto

Tai itališkas neįtikėtinai gardus mano atradimas labai rtimas lietuviškam skoniui. Iš perlinių kruopų verdamas kruopainis itališkai vadinamas orzotto. Gaminamas jis beveik taip pat, kaip ir risotto (tik vyno pilti nereikia). Perlinės kruopos ir džiovinti baravykai labai dera tarpusavyje, iš jų pagamintas orzotto – sveikas ir maistingas patiekalas.

Reikės (4 asmenims):
2 stiklinės perlinių kruopų,

1-1,5 l daržovių sultinio,

saujelės džiovintų ar šviežių grybų (baravykų),

1 svogūno,

1 saliero stiebo,

pusę paprikos,

3 skiltelės česnako,

1-2 morkos,

gabalėlio kieto sūrio (parmigiano),

ryšulėlio petražolių,

alyvuogių aliejaus,

sviesto gabalėlio.

Pirmiausiai reikėtų pasiruošti kruopas (praplovus užmerkti jas per naktį ar bent keletui valandų / jeigu gaminame tuojau pat, užplikyti dvigubu kiekiu verdančio vandens, pavirti 5 minutes ir išjungus ugnį palikti išbrinkti). Jeigu kruopų iš anksto ir neruošiame, teks naudoti sausas – tada teks ilgiau troškinti – apie 45-60 min.

Antra, pasiruošiame daržovių sultinį (aš šį kartą maždaug 1 val. viriau iš morkos, svogūno, saliero stiebo, poro, paprikos, bulvės).

Ir trečia, verdančiu vandeniu (arba sultiniu) užpilame džiovintus grybus ir leidžiame jiems pabrinkti.

Į keptuvę šliūkšteliame alyvuogių aliejaus ir įdedame gabalėlį sviesto.

Svogūną smulkiai supjaustome ir suberiame į įkaitusią keptuvę.

Iš eilės dedame susmulkintą salierą, papriką, vėliau smulkiai sukapotą česnaką.

Morkas supjaustome kubeliais ir taip pat suberiame į keptuvę, patroškiname apie 10 min ant mažos ugnies.

Džiovintus grybus dedame į keptuvę ir išmaišome.

Pilame kruopas į keptuvę ir po truputį  (po samtį) vis užpilame sultiniu, kol pamažu kruopos jį visą Likusį grybų sultinį (nuo mirkytų baravykų) supilame taip pat. Jei pritrūktų sultinio – galima užpilti verdančiu vandeniu.

Viską nuolat pamaišome ir lėtai troškiname ant mažos ugnies maždaug gerą pusvalandį (bet ragauti reikia), kol bus švelni, bet nepervirusi konsistencija.

Aromatai po namus pasklinda puikūs – ir nuo sultinio, ir nuo baravykų.... mmhm...

Baigiant gaminti, jau nukėlus nuo ugnies, dedame tarkuoto sūrio (parmigiano), smulkintų petražolių ir viską gerai išmaišome.

Skanaus!