Gal man ir ne visai ežiukai gavosi, nes bijojau, kad tokie minkšti braukiami per tarką nesuirtų. Pamenu, kažkada mokykloj darėm juos per darbų pamokas. Į tešlą įdėjus daug miltų ir pirštu prispaudus per kitą tarkos pusę, jie labai gražiai susivynioja ir tikras "ežiukas" gaunasi. Aš gi stengiuosi dėti kuo mažiau miltų (recepte buvo apie 180 ml), kad būtų kuo puresni ir minkštesni, o miltai tikrai daugiau skonio nesuteikia.
Žodžiu, gardžių varškėtukų esmė yra kuo mažiau miltų, bet kartu tuomet didėja
rizika, kad jie virdami pairs, nes miltai yra rišamoji medžiaga... todėl reikia atrasti tą aukso vidurį.
Mano purių varškėtukų dviems porcijoms
reikės:
250 g varškės,
2 š. sviesto,
1 kiaušinio,
trupučio cukraus (nebūtinai),
žiupsnio druskos,
5 š. (150 ml) miltų,
0,5 a.š. kepimo miltelių,
sviesto,
grietinės,
grūstų pipirų,
petražolių ir baziliko.
Pirmiausiai gerai išplakame kiaušinį, dedame druską ir cukrų, sudedame ir gerai ištriname varškę, supilame ištirpintą sviestą, išmaišome.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir įsijojame į tešlą.
Išminkome minkštą tešlą (gali vos lipti prie rankų), suformuojame dvi-tris pailgas dešras, supjaustome maždaug cm griežinėliais (norint gauti ežiukus, tešlos griežinėlį pirštu perbtraukiame per kitą tarkos pusę, bet galima tiesiog supjaustyti įstrižomis riekelėmis) ir metame į verdantį vandenį.
Ežiukai gražiai iškyla į paviršių, kai vanduo vėl užverda, paverda dar minutę kitą kol išsipučia ir išimame (viso nuo sumetimo virti apie 5 min).
Kol užvirs greit pasigaminame padažą - išlydome keptuvėje keletą šaukštų sviesto ir grietinės.
Dedame ežiukus į lėkštes, pilame padažą, puošiame susmulkintais petražolių ir baziliko lapeliais, užgrūdame pipiro.
Skanaus!
p.s. galima daryti ir saldžius, tik į tešlą dėti daugiau cukraus, o valgyti su uogiene...
