2023 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

grapefruit basil martini

 
 
Ar gali būti, kad per porą metų neįkėliau nei vieno kokteilio!?
Greit pasitaisau - naujas gaivus grapefruit basil martini.
Lengvas kokteilis sekmadienio vakarui, kad darbo savaitė smagesnė būtų 😁
 
 
Reikės:
40 ml vodka,
80 ml martini,
šlakelio grenadino sirupo,
1/2 laimo sulčių,
1 greipfruto sulčių,
5-6 šviežių baziliko lapelių.
 

Šeikeryje grūstuvėliu sutriname baziliko lapelius, ant viršaus supilame visus skysčius ir gerai išplakame su ledukais.
Į sveikatą!
 
 
 

2023 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

itališkas ossobuco arba jautienos kulninės troškinys su polenta ir gremolata

Pas italus nebūna blogų receptų, nors kulninė, atrodytų, toks paprastas kaimietiškas dalykas...
Ossobuco yra lombardų virtuvės patiekalas iš veršienos arba jautienos, troškintos su daržovėmis, baltu vynu ir sultiniu, patiekiamas su risotto arba polenta ir pagardinamas gremolata.

Reikės:
4-5 gabalų jautienos kulninės,
2-3 svogūnų,
2-3 saliero stiebų,
keleto morkų,
beveik galvos česnako,
1 paprikos (italai nededa, mes dėjom),
3 gerai išnokusių pomidorų,
200 ml balto vyno,
200 ml sultinio,
keleto lauro lapų,
rosmarino,
čiobrelio,
pipirų grūdelių,
druskos,

gremolatai:
saujos petražolių,
saujo baziliko,
pusės citrinos,
1 skiltelės česnako,
 
* polentos.
 

Jautienos kulninę nuplauname ir nusausiname, suguldome ant lentelės, tuomet padruskiname, papipiriname ir pavoliojame į miltus iš abiejų pusių, gerai įkaitintoje keptuvėje apkepame ant alyvų aliejaus iš abiejų pusių maždaug po 3 minutes, apkepus išimame kulnines iš keptuvės ir atidedame (kad kulninė nepairtų kepdama, galima prieš tai aplinkui ja aprišti tvirtu siūlu).

Į tą pačią  keptuvę dedame sviesto ir pakepiname smulkintą svogūną, toliau dedame morkas, salierą, česnaką, papriką ir patroškiname ant vidutinės ugnies, kiek vėliau pilame baltą vyną, dedame susmulkintus blanširuotus pomidorus, sultinį, sudedame prieskonius ir šiek tiek patroškiname.
Galiausiai į daržovių padažą sudedame kulninę ir viską troškiname ant lėtos ugnies apie 2 valandas.

Gremolatai susmulkiname žalumynus ir česnaką, nutarkuojame citrinos žievelės ir išspaudžiame citrinos sultis.
Ossobuco valgome su polenta arba kitais mėgstamais dalykais (makaronais, risotto), gardiname gremolata.
Skanaus!


2023 m. rugsėjo 12 d., antradienis

galetė su slyvomis ir aktinidijomis

Kam gali nepatikti pyragai su sviestine tešla arba sezoninės uogos? O jeigu dar su ledais? 
Beje, jeigu nežinote kas tos aktinidijos, tai tokios žalios uogos, pagal skonį kažkas tarp kivi ir agrasto
 
Reikės:
200 g miltų,
120 g šalto sviesto,
1,5 v. š. rudojo cukraus,
3 v. š. jogurto,
žiupsnelio druskos,
 
įdarui:
slyvų,
aktinidijų,
2 v. š. krakmolo,
2 v. š. rudojo cukraus.
 

Šaltą sviestą sutarkuojam vis pavilgant į miltus, beriame druskos, cukraus, galiausiai jogurtą, tešla turi sukibti, maišome/minkome kuo trumpiau, kad neištirptų, suformuojame rutulį, susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą sustingti bent pusvalandžiui.
Slyvas supjaustome skiltelėmis, sumaišome su krakmolu ir cukrumi, aktinidijas taip pat atsargiai įmaišome. 

Tešlą iškočiojame ant kepimo popieriaus į apvalų plonesnį nei 1 cm storio ir maždaug 30 cm skersmens blyną, jeigu tešla limpa prie kočėlo, pabarstome ją miltais.
Popierių su iškočiota tešla perkeliame į skardą, į tešlos vidurį dedame uogas, paliekant 3-5 cm kraštelius ir juos užlenkiame ant įdaro, tešlos kraštą galima patepti kiaušinio plakiniu ir dar pabarstyti cukrumi.
Kepame 200°C įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 min, kol gražiai paruduos ir apskrus.
Skaniausia galetė - dar šilta ir su ledais, bet gardi ir atvėsusi.
Skanaus!

 


2023 m. rugsėjo 3 d., sekmadienis

varškėtukai su mėtomis

Lėtais vėlyvais savaitgalių rytais (na, tais retais, kai vyras nekepa kiaušinienės 😀 kiaušinienėLT) gaminu šiuos varškėtukus. Gaminu juos jau daugybę metų, nors retai, bet visada tai būna tobuli savaitgalio pusryčiai.
Šie varškėtukai be cukraus, su žolelėmis, gardinami pipirais ir druska, bet jeigu įdėsite cukraus ar valgysite su uogiene, irgi bus labai geri, nes visa paslaptis - purioje tešloje.

Reikės:
250 g sausos varškės,
2 š. ištirpinto sviesto,
1 didesnio kaimiško kiaušinio,
žiupsnelio druskos,
150 ml (ne gramų!) miltų,
0,5 a. š. kepimo miltelių,
saujos mėtų lapelių,

padažui:
sviesto,
grietinės,
grūstų pipirų,
saujos krapų.
 

Didesniame dubenyje lengvai išplakame kiaušinį, dedame druską, sudedame varškę, supilame ištirpintą sviestą ir viską gerai išmaišome, kad tešla būtų kuo vientisesnė.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, įsijojame į tešlą, sudedame smulkiai sukapotus mėtų lapelius.
Tešlą lengvai išminkome, kol viskas sukimba (gali vos lipti prie rankų), padaliname į tris dalis ir ant lentelės pabarstytos miltais suformuojame tris plonus pailgus dešrelės formos ritinėlius, supjaustome maždaug 2 cm griežinėliais.
 
Suformuotus varškėtukus sudedame po vieną į verdantį vandenį ir, kai vanduo vėl užverda, kiaurasamčiu išimame (viso nuo sumetimo virti ne daugiau 5 min, kad varškėtukai nesuirtų).
Padažui mažoje keptuvėje išlydome keletą šaukštų sviesto ir maždaug dvigubai daugiau grietinės.
Varškėtukus dedame į lėkštes, pilame padažo, puošiame smulkintais krapais, mėtos šakele, beriame grūsto pipiro.
Skanaus!

 

p. s. turbūt esminė skanių varškėtukų paslaptis - nepridėti per daug miltų, t. y. minkyti kuo trumpiau, o paskui nepervirti, išimti vos užvirus, kad varškėtukai nepairtų