bellini

Tai tiesiog tobulas vasariškas gaivinantis lengvas itališkas kokteilis... Jis dar labiau tobulas, kai tėvų sode sunoksta tikri persikai, nors mes gyvename ir ne Italijoje. Šiemet, kaip tyčia, yra persikų metai. Gal jiems sunokti pas mus ir trūksta saulės, jie mažesni nei parduotuvėje (už tuos atvežtus iš šiltų kraštų), bet užtai labai sultingi ir gardūs.
Bellini iš tikrųjų yra tik natūralių persikų sultys ir prosecco - labai paprasta.

Taigi, mums reikės:
1 butelio gerai atšaldyto prosecco,
10-12 vnt. išnokusių persikų.

Pirmiausiai iš šviežių persikų teks pasigaminti tyrę.
Imame sietelį, persiką perpjauname per pusę, išimame kaulą ir rankų bei kokteilių grūstuvo (arba šaukšto) pagalba išspaudžiame visą persiko minkštimą per sietelį į indą. Turi atlikti tik žievelė, kurią išmetame. Taip išspaudžiame visų persikų minkštimus.

Į atšaldytą šampano taurę pilame išspaustas persikų "sultis" ir ant viršaus užpilame gerai atšaldytu prosecco. Viskas kaip užputoja... mhmm...
Skanaus!

midijos biškį prancūziškai

Nesikartosiu, kad baisiai mėgstu jūros bjaurybes, t.y. gėrybes :) O kas jų nemėgsta? Midijos taip pat ne išimtis. Labiausiai jūros gėrybės man asocijuojasi su Italija, gal todėl, kad ten daugiausiai jų ragavau, nors šį kartą receptas bus labiau prancūziškas... Italijoje populiariausias midijų patiekalas -  zuppa di cozze - midijų sriuba. Tokia ten ir sriuba, tiesiog midijos balto vyno padaže. Bet apie viską iš eilės. Taigi,

reikės:
1 kg midijų,

1 svogūno,

1-2 stiebelių saliero,
1 čili pipiro,

druskos,

grūstų juodųjų pipirų,
keleto skiltelių česnako,
1 a. š. pomidorų pastos (arba vasarinį pomidorą),
gero šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus,
sviesto,
200 ml balto vyno, 
sauja petražolių.

Pirmiausiai sutvarkome midijas: peiliu nuo kriauklelių nugrandome prilipusį purvą, vandens augalų liekanas, nuplėšiame jų „barzdeles“, kabančias ties geldelių susijungimu ir gerai nuplauname. Atsivėrusias midijas išmetame, jeigu pabeldus viena į kitą jos neužsiveria.

Gaminti rekomenduojame storų sienelių puode su dangčiu.
Jame gerai įkaitiname alyvuogių aliejų (galima per pusę su sviestu) ir apkepame susmulkintą svogūną su salieru, dedame čili, druską ir pipirus, truputį vėliau česnaką, pomidorų pastą, patroškiname keletą minučių kol šiek tiek suminkštėja.

Padidiname ugnį ir suverčiame midijas, ant jų pilame vyną, viską pamaišome, keletui minučių uždengiame dangčiu, kol midijos atsiveria ir pasklinda puikus jų išskirto jūros vandens susimaišiusio su padažu aromatas.

Nukėlę dangtį, palaukiame minutėlę kol vynas nugaruoja ir pabaigai beriame smulkintų petražolių.
Pamaišome ir verčiame į lėkštes (neprasivėrusios midijos nevalgomos!).
Valgyti su paskrudinta bagete, kuri padės išlaižyti visą nuostabųjį padažą.
Skanaus!

mano "pagerintas" tinginys

Labai mėgstu tinginį, bet jį visuomet darau "pagerintą" įvairiais priedais ir kaskart kitokį. Kadangi tobulame saldumyne turi būti daug riešutų ir šokolado, tai tinginiui šių produktų irgi nepagailiu. Taigi, mano tinginys yra daromas labai paprastai (tingiai).

reikės:
3 pakeliai sausainių maždaug po 150 g (naudojau skirtingus: kakavinius, airiško kremo ir vanilinius),
100 g riešutų (naudojau lazdynus, migdolus ir anakardžius),
70 g džiovintų vaisių (šį kartą datulių, bet dažniau dedu slyvų),
1 apelsino žievelės,
150 g sviesto,
2 š. cukraus,
3 š. kakavos,
100 g šokolado,
200 ml pieno,
druskos.

Dubenyje sulaužome sausainius, pasmulkiname riešutus ir džiovintus vaisius.
Sutarkuojame apelsino žievelę ir suberiame į masę.
Sviestą ištirpiname, suberiame cukrų ir gerai išmaišome kol neliks grūdelių.
Kakavą persijojame ir suberiame į mišinį, kaitiname ir maišome kol ištirps.
Sudedame sulaužytą šokoladą ir ištirpiname (tirpinant šokoladą visada įberiu žiupsnį druskos).
Galiausiai supilame pieną, kaitiname ir maišome kol masė taps vientisa, tik neužviriname.
Vientisą ištirpusią masę supilame ant sausainių masės, gerai išmaišome ir stirpriai suspaudžiame.
Skanėstą dedame į šaldytuvą sustingti.
Skanaus!

gazpacho

Kai mamos darže sunoksta tikri dideli mėsingi ir kvepiantys pomidorai, aš visada skubu gaminti gazpacho... turbūt jau kažkur minėjau, kad prinokęs "tikras" pomidoras man yra pats skaniausias vaisius ir daržovė viename... mhmm...

Reikės:
6-8 didelių prinokusių pomidorų,
3 agurkų,
1 paprikos,
1 svogūno,
4 skiltelių česnako,
porą riekelių batono (ciabattos),
2 š. raudonojo vyno acto,
3 š. šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus,
pusės citrinos sulčių,
keleto lašų tabasco,
1 š. pomidorų pastos arba 200 ml natūralių pomidorų sulčių (kartais pilu dėl spalvos, bet nebūtinai),
grūstų juodųjų pipirų,
druskos,
400 ml vandens (pagal tirštumą).

Pomidorus blanširuojame, t.y. užpilame verdančiu vandeniu, palaukiame keletą minučių ir atvėsiname šaltu vandeniu, kad nusiluptų odelė. Atvėsusius susmulkiname.
Nulupame ir pasmulkiname agurkus, svogūnus, česnakus, stambiai supjaustome papriką.
Batoną pamirkome šaltame vandenyje, lengvai nusunkiame ir dedame į daržoves.
Visą šią "daržovių mišrainę" sublenderiuojame elektriniu smulkintuvu.
Pabaigoje šliūkšteliame acto ir aliejaus, jeigu reikia - pomidorų sulčių (arba pastos), įlašiname tabasco, išspaudžiame citriną, beriame prieskonius.
Jeigu per tiršta, pilame šalto vandens (beje šaldamas gazpacho dar sutirštės) - man patinka nepertirštos konsistencijos.
Viską gerai išmaišome ir dedame į šaldytuvą kol atšals (beje skonį paregliuoti siūlyčiau jau atšalus, nes kol šiltas - visai nesijaučia skoniai ir atrodo, kad visko trūksta).
Valgome šaltą pašlaksčius kvapaus alyvų aliejaus, papuošiame petražolėmis ir susmulkintais agurkais.
Skanaus!

cukinijų ir šviežių bulvyčių apkepas su mėtų padažu

Nors nesu nei bulvių, nei "kugelio" gerbėja, bet šitas variantas, kai jau pasirodo šviežios bulvytės ir mamos darže užauga cukinijos, yra puikus patiekalas. Paprastai bulvės, o ypač tarkuotos labai apsunkina, bet šitas cukinijų-bulvių kugelis yra gana lengvas ir labai gardus patiekalas. Ypač jeigu dar nepatingėsime pasigaminti gardų padažą.

Taigi, reikės:
šviežių bulvių,
cukinijos (tokio pačio tūrio kaip bulvių),
trupučio šaltai rūkytos šoninės,
2 svogūnų,
1-2 saliero stiebų,
2 kiaušinių,
lauro lapų,
rozmarinų,
druskos,
pipirų.

Padažui reikės:
3 agurkų,
saujos šviežių mėtų,
1 česnako skiltelės,
200 g varškės,
2 š. grietinės,
kefyro (pagal tirštumą),
pipirų,
druskos.

Bulvės ir cukinijas sutarkuojame "burokine" tarka.
Šoninę susmulkiname ir pačirškiname keptuvėje, riebalų perteklių nupilame.
Į pakepintą šoninę dedame smulkintus svogūnus ir salierus bei viską dar pakepiname.
Į tarkių masę įmušame kiaušinius, dedame prieskonius ir pakepintus ingredientus, išmaišome.
Masę pilame į sviestu išteptą skardą ir kepame 180oC orkaitėje apie valandą kol gražiai apskrunda.

Padažui sutarkuojame agurkus, padruskiname, palaukiame kol vanduo išbėgs ir jį nusunkiame.
Šviežias mėtas ir česnaką sugrūdame grūstuvėje (arba susmulkiname).
Varškę sutriname ir sumaišome su grietine, kefyru (jis reikalingas konsistencijai pareguliuoti), įmaišome agurkus, mėtas, dedame druskos, pipirų.
Skanaus!

prancūziškas varškės pyragas

Varškės pyragų receptų yra šimtai ir, turbūt, dauguma iš jų nelabai skiriasi, bet šis labai paprastas, greitai pagaminamas ir, atrodo, niekuo neišsiskiriantis receptas tikrai vertas dėmesio. Jį galima paruošti iš anksto ir skanauti netgi po keleto dienų. Kukliai atrodantis, pateikiamas paprastai supjaustytas, bet tikrai labai gero skonio.... Taigi:

tešlai reikės:
200 g sviesto,
2 š. cukraus,
vanilinio cukraus,

2 stiklinės miltų.

įdarui reikės: 
500 g varškės,
3 - 4 kiaušiniai,
2 š. cukraus.

Šaltą sviestą sutarkuojame ir sumaišome su cukrumi, vaniliniu cukrumi bei miltais.
Gaunasi tokia biri masė – lyg šlapias smėlis.
Kitame inde įdarui sumaišome varškę, cukrų ir kiaušinius.

Kepimo indą patepame sviestu arba dedame kepimo popierių.

Suberiame pusę „smėlio“ mišinio ir išlyginame, ant jo užpilame varškės masę, o ant viršaus – vėl  „smėlio“ mišinį.

Kepame 200oC karštumo orkaitėje apie 1 valandą.

Skanaus!

krevetės paprastai

Krevetės yra iš tų produktų, kurių gaminti beveik nereikia, svarbu tik nepagadinti, t. y. gaminti kuo trumpiau (neperkepti) ir neužgožti kitais ingredientais. Pats paprasčiausias ir man turbūt skaniausias krevečių gamybos būdas – tiesiog jas pakepinti gerame alyvų aliejuje su keletu prieskonių.

Taigi, reikės:
krevečių (kiekis priklauso nuo jų dydžio, standartinių – apie 10-15 vnt/asmeniui),

gero šviežio šalto spaudimo alyvų aliejaus, 
1 svogūno,

keleto stiebelių saliero,
keleto skiltelių česnako (man jo niekada nebus per daug),
1 čili pipiro,
didelio šviežio pomidoro (nebūtinai),
keleto džiovintų pomidorų (nebūtinai), 
šlakelis (60 ml) balto vyno,
pusės citrinos, 
druskos,

grūstų juodųjų pipirų.

Krevetės dažniausiai perkame su kiautais, bet nudarinėjame - paliekame tik uodegėlę - taip bus patogiau valgyti iš paruošto padažo.
Alyvų aliejų užkaitiname, dedame smulkintą svogūną ir salierą, pakepiname kol truputį suminkštės.
Toliau dedame smulkintą česnaką, čili pipirą ir pakaitiname minutę, kol pasklinda gardūs aromatai.
Galiausiai sumetame susmulkintus pomidorus - vos minutei ir šliukšteliame vyno.
Sudedame krevetes ir kepame pavartant apie 5-7 minutes kol jos pradės raudonuoti.
Labai svarbu neperkepti!
Iškepusias krevetes dedame į lėkštę, supilame visą keptuvės turinį - padažą, barstome druską, užsukame pipirų, pašlakstome citrinos (galima užberti smulkintų petražolių). 
Skaniausia valgyti su prancūzišku batonu (arba itališka ciabatta), bulkelę pavilgant į padažą... mhmmm....
Skanaus!