varškėtukai su mėtomis

Lėtais vėlyvais savaitgalių rytais (na, tais retais, kai vyras nekepa kiaušinienės 😀 kiaušinienėLT) gaminu šiuos varškėtukus. Gaminu juos jau daugybę metų, nors retai, bet visada tai būna tobuli savaitgalio pusryčiai.

Šie varškėtukai be cukraus, su žolelėmis, gardinami pipirais ir druska, bet jeigu įdėsite cukraus ar valgysite su uogiene, irgi bus labai geri, nes visa paslaptis - purioje tešloje.

Reikės:

250 g sausos varškės,
2 š. ištirpinto sviesto,
1 didesnio kaimiško kiaušinio,
žiupsnelio druskos,
150 ml (ne gramų!) miltų,
0,5 a. š. kepimo miltelių,

saujos mėtų lapelių,

padažui:
sviesto,
grietinės,
grūstų pipirų,
saujos krapų.

 

Didesniame dubenyje lengvai išplakame kiaušinį, dedame druską, sudedame varškę, supilame ištirpintą sviestą ir viską gerai išmaišome, kad tešla būtų kuo vientisesnė.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, įsijojame į tešlą, sudedame smulkiai sukapotus mėtų lapelius.
Tešlą lengvai išminkome, kol viskas sukimba (gali vos lipti prie rankų), padaliname į tris dalis ir ant lentelės pabarstytos miltais suformuojame tris plonus pailgus dešrelės formos ritinėlius, supjaustome maždaug 2 cm griežinėliais.

 

Suformuotus varškėtukus sudedame po vieną į verdantį vandenį ir, kai vanduo vėl užverda, kiaurasamčiu išimame (viso nuo sumetimo virti ne daugiau 5 min, kad varškėtukai nesuirtų).
Padažui mažoje keptuvėje išlydome keletą šaukštų sviesto ir maždaug dvigubai daugiau grietinės.
Varškėtukus dedame į lėkštes, pilame padažo, puošiame smulkintais krapais, mėtos šakele, beriame grūsto pipiro.
Skanaus!

 

p. s. turbūt esminė skanių varškėtukų paslaptis - nepridėti per daug miltų, t. y. minkyti kuo trumpiau, o paskui nepervirti, išimti vos užvirus, kad varškėtukai nepairtų