naminis šokoladas

Šis rankų darbo skanumynas yra puiki dovana Kalėdų ar kokia kita proga, kai neįdėdami per daug pastangų (tik truputį išmonės) galite kažką skanaus sukurti savo rankomis. Šis šokoladas gali ilgai stovėti pagamintas, ne kaip koks pyragas, kurį turėtum iškepti tą pačią dieną arba bent jau iš vakaro prieš dovanojant. Žodžiu, šimtas pagyrimų tokiai saldumyno idėjai - greita, paprasta, elementaru, bet bus baisiai skanu, jei įdėsite meilės ir, žinoma, skanių produktų. Ką dėsite - čia jau improvizacija beribė, o mano variantas šį kartą buvo toks - šokoladinis trisluoksnis.

Reikės:
plytelė pieninio šokolado,
druskos,
kakavos sviesto (nebūtinai),
sauja lazdyno riešutų,
plytelė balto šokolado,
sauja džiovintų spanguolių,
sauja pistacijų riešutų,
sauja žemės riešutų,
keletas (5-6) šaukštų cukraus.

Šį trisluoksnį galima pateikti įvairiu pavidalu: keksiukų krepšeliuose, formuoti apvalius saldainius ir pan. Aš šį kartą gaminu kaip vientisą didelę plytą šokolado, kurią, sustengus visiems sluoksniams, reikės sulaužyti arba supjaustyti. Todėl ingredientus bei jų kiekį ir proporcijas galima rinktis pagal tai, koki pavidalą turės skanumynas.

Gaminame iš eilės po vieną sluoksnį.
Pirmiausiai ištirpiname pieninį šokoladą (inde įdėtame į kitą indą su karštu vandeniu) bei kakavos sviestą. Žiupsnis druskos pagerins šokolado skonį. Ištirpus dedame saują lazdyno riešutų - man jų niekada nebūna per daug. Riešutus galima truputį pasmulkinti. Bus tobula, jeigu juos prieš tai šiek tiek paskrudinsime. Viską sumaišome arba galima riešutų visų nemaišyti, o tiesiog pabarstyti ant viršaus. Masę pilame į norimą formą arba tiesiog ant sviestinio popieriaus ir suformuojame vieną šokolado sluoksnį. Laikome šaltai kol pilnai sustings.

Antrąjį sluoksnį gaminame labai panašiai. Ištirpiname baltąjį šokoladą, į jį dedame saują džiovintų spanguolių ir saują pistacijų riešutų (juos vėlgi truputį pasmulkiname). Šis sluoksnis bus labai gražių spalvų (raudonos spanguolės ir žali pistacijų riešutai), todėl dalį jų pabarstome ant viršaus, o trečiąjį sluoksnį pilsime ne ant šio, bet apvertus ant pirmojo sluoksnio, kad pabarstyti riešutai ir pistacijos būtų išorėje (saldumyno viršuje). Vėl laikome šaltai kol sustings.

Trečiajam sluoksniui iš cukraus ir žemės riešutų gaminsime naminį griliažą. Keptuvėje pirmiausiai švelniai pakepiname žemės riešutus (nulupta odele), kol jie šiek tiek paskrunda. Tada keptuvėje ištirpiname keletą šaukštų cukraus, kol jis išsilydys ir patamsės. Į vientisą deginto cukraus masę pilame pasmulkintus žemės riešutus, išmaišome ir viską suverčiame ant paruošto dvisluoksnio. Dedame šaltai sustingti.

Ką daryti su sustingusiu šokoladu ir kaip jį pateiktį - fantazijos reikalas. Aš pateikiau taip:

Skanaus!

lašiša gravlax

Tai turbūt geriausia, ką galima pagaminti iš lašišos (kaip visada - genealumas paprastume, turint gerą daiktą daug kažko iš jo daryt nereikia). Lašiša gravlax - tai skandinaviškas lašišos marinavimo-sūdymo būdas. Mes dažniausiai perkame visą lašišą ir ją išfiliuojame: iš galvos, kaulų, uodegos verdama žuvienė, negražesnės file dalys yra kepamos, o iš pačios gražiausios riebiausios file dalies yra gaminamas gravlax. Pavadinimas skamba galbūt egzotiškai, bet viskas yra labai paprasta.

Reikės:
lašišos file be odos (maždaug 1 kg),
200 g rupios druskos,
200 g rudojo cukraus,
1 citrinos nutarkuotos žievelės,
maltų kadagio uogų (nebūtinai),
smulkintų krapų,
50 g degtinės.

Visus ingredientus sumaišome į košelę ir ja aptepame paruoštą nusausintą lašišos file iš abiejų pusių.
Dedame lašišos puseles vidinėmis pusėmis vieną ant kitos ir viską tvirtai suvyniojame į maistinę plėvelę.
Dedame į šaldytuvą marinuotis per naktį (arba net 1-2 paras), nors pvz. Jamie Oliver pataria laikyti maksimum 9, o optimaliai 5 valandas.

Baigus marinuotis lašišą išvyniojame ir nuvalome marinato perteklių, nusausiname servietėle (net jeigu viso gabalo ir nesuvalgysite iš karto, gravlax sausa šaldytuve stovės savaitę laiko ar dar ilgiau).
Labai svarbu gražiai ją patiekti - supjaustyti permatomais (kiek įmanoma ploniausiais) griežinėliais, šalia patiekti padažo.

Padažui:
1 š. garstyčių,
1 š. rudojo cukraus,
keletą š. šviežio alyvų aliejaus,
keletą š. vyno acto,
nepagailėti smulkintų krapų.

Visus padažo ingredientus, išskyrus aliejų, sumaišome ir tada plona srovele pilame aliejų intensyviai plakdami šluotele. Gaunasi tarsi garstyčių skonio majonezas, tik truputį skystesnis.
Skaniausia valgyti su juoda duona, o skandinavai dar valgo su virta su lupena bulve.

Tai idealus užkandis, patiekalas vakarėliui arba gali būti ir lengva vakarienė.
Kitas su gravlax labai tinkamas padažas:

Padažui:
2 š. grietinės arba rūgštaus jogurto,
1 š. šviežių krienų,
0,5 citrinos sulčių,
1 š. šviežio alyvų aliejaus.
Viską gerai sumaišyti ir padažas gatavas.

Gravlax'ą pateikiame užkandžių-sumuštinių variante su tamsia ciabatta.
Ant jų, be lašišos ir padažo, dedame smulkinto agurko, salotų ir burokėlių lapelių.

Ir skandinaviškas gravlax pateikimas - 50 gr. degtinėlos su grūstu pipiru ir pora lašų tabasco :)

Dar šalia gravlax'o labai tinka virti burokėliai apšlakstyti balzamiku ir šviežiu alyvų aliejumi.
Nepagadintų ir šalia patiekta sauja švelnių salotų lapelių (burokėlių lapeliai, špinatai ar pan.), krapų šakelės, supjaustytas agurkas arba ridikėliai.

O jeigu valgytojų nedaug, galima patiekti atskiromis porcijomis lėkštėse:
 

Skanaus!

genealumas paprastume - prosciutto di parma

Kuo turime geresnį produktą - tuo mažiau gaminti jį reikia :)
Kad ir bene geriausiai žinomas vytintas Parmos kumpis (prosciutto di Parma) - Italijos kumpių etalonas ir pasididžiavimas, be kurio tiesiog neįsivaizduojama italų virtuvė.

Taigi reikės:
Parmos kumpio,
itališkos duonos ciabatta,
pomidorų (tikrų, kvepiančių),
agurko (nebūtinai),
keleto skiltelių česnako, 
baziliko lapelių,
laimo arba citrinos,
šviežio alyvų aliejaus.

Parmos kumpis turi būti supjaustytas "permatomomis" juostelėmis.
Ciabattą supjaustome ir paskrudiname keptuvėje su lašeliu aliejaus.
Ant riekelių krauname kumpio griežinėlius, supjaustytą pomidorą, (agurką), susmulkintą česnaką, suplėšytus baziliko lapelius ir viską apšlakstome gardžiu kvepiančiu nerafinuotu pirmojo šalto spaudimo ypač grynu alyvuogių aliejumi. Užspaudžiame citrinos arba laimo sulčių.
Gaminti nieko nereikėjo, bet skonis ir aromatai fantastiški.
Skanaus!


p.s. Klasikinis užkandis su Parmos kumpiu yra plonai pjaustyto kumpio juostelėmis apsukti melionai arba figos, arba ožkų sūris. Taip pat labai greita ir patogu juo tiesiog apsukti grissini - itališkas duonos lazdeles.

tiesiog salotos su kepta lašiša

Salotos savaime yra gėris. Visokios. Salotas galiu valgyti beveik kasdien, ne kaip garnyrą, turiu omeny, o kaip patiekalą. Idealios salotos yra kažkokie žali salotų lapai, kelios daržovės ir gabalėlis žuvies, arba paukštienos, arba mėsos, arba sūrio. Ir, žinoma, visko pagrindas - kvapnus pačių pasigamintas salotų padažas.

Taigi, šioms salotoms (2 valgytojams) reikės:
šviežios lašišos 2 didesni arba 4 mažesni gabalėliai,
gabalėlis sviesto kepimui,
bet kokių salotų lapų (šį kartą naudojome romanines, rukolą, špinatų lapelius),
džiovinti pomidorai aliejuje,
1 nedidelis svogūnas,
1 apelsinas,

padažui:
3-5 skiltelės česnako,
3 ančiuviai,
šviežio baziliko,
0,5 citrinos,
nutarkuota citrinos žievelės,
1-2 lašai tabasko,
šviežio šalto spaudimo alyvuogių aliejaus,
balzamiko,
grūstų pipirų,
druskos.
 
Kadangi beveik visas salotas darome porcijomis, t. y. iš karto į lėkštes (kiek valgytojų, tiek lėkščių), tai pradedame nuo apačios ir viską krauname ant viršaus: suplėšome salotas, griežinėliais supjaustome svogūną, skiltelėmis - apelsiną, džiovintus pomidorus aliejuje truputį nuvarviname ir pasmulkiname.    
Padažui grūstuvėje sugrūdame česnakus, ančiuvius ir baziliką, paskui supilame visus skystus ingredientus, dedame prieskonius ir išmaišome.
Lašišą iš abiejų pusių po keletą minučių pakepiname gabalėlyje sviesto (ji bus labiau apskrudusi nei kepant alyvų aliejuje). Išėmus iš keptuvės pabarstome druska ir grūstais pipirais. Dedame į salotų lėkštes ant viršaus. Užpilame kvapniuoju padažu.
Skanaus!

  

patys tikriausi keksiukai

Šie keksiukai mano receptų sąsiuvinyje užvardinti kaip patys tikriausi. Tikrai tobula keksiukų struktūra, purūs, lengvi, gali būti skaniai valgomi net keltą dienų. Receptą "nukniaukiau" iš draugės Odetos, kurios keptus šiuos gardėsius ir ragavau pirmą kartą. Taigi truputį pakeistas (patobulintas) Odetos keksiukų receptas.

Reikės: 
200 g minkšto sviesto,
100 g cukraus pudros (arba cukraus),
1 a. š. vanilinio cukraus,
240 g kondensuoto saldinto pieno,
200 g miltų,
3/4 a. š. kepimo miltelių,
3 didelių kiaušinių,
1 a. š. druskos.

Minkštą (atšilusį) sviestą išsukame su cukraus pudra, vaniliniu cukrumi, supilame kondensuotą pieną ir išplakame iki purumo.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, persijojame, supilame į gautą masę ir išmaišome.
Galiausiai įmušame kiaušinius ir išplakame masę iki purumo. 
Tešla gaunasi labai tiršta, nekrenta nuo šaukšto - bet taip ir turi būti.
Gautą masę sudedame į keksiukų (arba į kekso) formeles, šauname į 170°C orkaitę ir kepame keksiukus apie 30 min (keksui prireiks apie 1 val).
Turėtų išeiti apie 18-20 keksiukų. Labai svarbu jų neperkepti!
Skanaus!

p. s. Kadangi pyragų ir keksiukų tema visada mėgstu improvizuoti, kiekvieną kartą bandau įvairius įdarus ir glaistus, kartais jų iš vis nededu, bet neretai kepiniuose įdarui ar papuošimui naudoju šokoladą, įvairius riešutus ir džiovintus vaisius. 
Taigi, keksiukams tikrai nepakenks bei įdarui labai tiks šokolado gabalėliai (arba nutella) ir pakepinti lazdyno riešutai, arba džiovintos spanguolės / slyvos, arba supjaustyti obuoliai, bananai… pūsti ryžiai (sausi pusryčiai)… apelsinų cukatos… viršui pabarstyti - kokosų drožlės, migdolų drožlės, rudasis cukrus arba cukraus pudra… arba visada tobulas šokolado ir lazdyno riešutų glajus... mmhm....

 

perlinių kruopų orzotto

Tai itališkas neįtikėtinai gardus mano atradimas labai rtimas lietuviškam skoniui. Iš perlinių kruopų verdamas kruopainis itališkai vadinamas orzotto. Gaminamas jis beveik taip pat, kaip ir risotto (tik vyno pilti nereikia). Perlinės kruopos ir džiovinti baravykai labai dera tarpusavyje, iš jų pagamintas orzotto – sveikas ir maistingas patiekalas.

Reikės (4 asmenims):
2 stiklinės perlinių kruopų,

1-1,5 l daržovių sultinio,

saujelės džiovintų ar šviežių grybų (baravykų),

1 svogūno,

1 saliero stiebo,

pusę paprikos,

3 skiltelės česnako,

1-2 morkos,

gabalėlio kieto sūrio (parmigiano),

ryšulėlio petražolių,

alyvuogių aliejaus,

sviesto gabalėlio.

Pirmiausiai reikėtų pasiruošti kruopas (praplovus užmerkti jas per naktį ar bent keletui valandų / jeigu gaminame tuojau pat, užplikyti dvigubu kiekiu verdančio vandens, pavirti 5 minutes ir išjungus ugnį palikti išbrinkti). Jeigu kruopų iš anksto ir neruošiame, teks naudoti sausas – tada teks ilgiau troškinti – apie 45-60 min.

Antra, pasiruošiame daržovių sultinį (aš šį kartą maždaug 1 val. viriau iš morkos, svogūno, saliero stiebo, poro, paprikos, bulvės).

Ir trečia, verdančiu vandeniu (arba sultiniu) užpilame džiovintus grybus ir leidžiame jiems pabrinkti.

Į keptuvę šliūkšteliame alyvuogių aliejaus ir įdedame gabalėlį sviesto.

Svogūną smulkiai supjaustome ir suberiame į įkaitusią keptuvę.

Iš eilės dedame susmulkintą salierą, papriką, vėliau smulkiai sukapotą česnaką.

Morkas supjaustome kubeliais ir taip pat suberiame į keptuvę, patroškiname apie 10 min ant mažos ugnies.

Džiovintus grybus dedame į keptuvę ir išmaišome.

Pilame kruopas į keptuvę ir po truputį  (po samtį) vis užpilame sultiniu, kol pamažu kruopos jį visą Likusį grybų sultinį (nuo mirkytų baravykų) supilame taip pat. Jei pritrūktų sultinio – galima užpilti verdančiu vandeniu.

Viską nuolat pamaišome ir lėtai troškiname ant mažos ugnies maždaug gerą pusvalandį (bet ragauti reikia), kol bus švelni, bet nepervirusi konsistencija.

Aromatai po namus pasklinda puikūs – ir nuo sultinio, ir nuo baravykų.... mmhm...

Baigiant gaminti, jau nukėlus nuo ugnies, dedame tarkuoto sūrio (parmigiano), smulkintų petražolių ir viską gerai išmaišome.

Skanaus!