2015 m. kovo 30 d., pirmadienis

blyneliai su varškės ir džiovintų pomidorų įdaru

Norint iškepti skanius lietinius blynus, pirmiausiai reikia mokėti iškepti skanų ir lengvą patį blyną, o tik po to galvoti apie įdaro variacijas.
Šis receptas yra tikrai puikių plonyčių lengvų lietinių blynų receptas, nors blynai tikrai nėra toks jau nekaltas ar lengvas maistas.
Įdarą, be abejo, galima rinktis kokį tik širdis geidžia, bet šis, man atrodo, yra labai tinkamas - "viduriukas" tarp saldžių ar vaisinių ir sočių (su mėsa ar sūriu) blynų.

Taigi, tešlai reikės:
2 kiaušiniai,
2 š. aliejaus,
žiupsnelis druskos,
700 ml vandens,
350 g miltų.

Įdarui reikės:
500 g varškės,
100 g grietinės,
50-100 g (pagal skonį) saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,
1 š. kaparėlių,
keleto šaukštų šviežio alyvų aliejaus,
grūstų pipirų,
žiupsnis druskos.

Lietinius gaminame labai paprastai ir greitai.
Lengvai išplakame kiaušinius, įdedame druskos ir aliejaus, dar paplakame.
Įpilame trečdalį vandens ir išmaišome.
Suberiame miltus, gerai išmaišome, kad neliktų jokių gumuliukų ir po truputį supilame visą likusį vandenį vis pamaišant.
Tešla gaunasi labai skysta.
Keptuvę patepame aliejuje sudrėkinta servietėle (patepame po kiekvieno blyno) ir, pildami po samtį į keptuvę, iškepame blynus. Jų turėtų būti iki 20 vnt.
Lietiniai gaunasi minkšti ir lengvi (reikia kepti trumpai - neperkepti). Juk dar keps su įdaru.

Įdarui varškę pertriname, įmaišome grietinę, dedame susmulkintus džiovintus pomidorus, kaparėlius.Jeigu trūksta drėgmės šliūkšteliame keletą šaukštų šviežio kvapnaus alyvų aliejaus.
Dedame druskos ir pipirų. Viską išmaišome.
Įdarą vyniojame į iškeptus lietinius.
Prieš valgant lietinius pakepiname keptuvėje ant šlakelio aliejaus.
Skanaus!



2015 m. kovo 23 d., pirmadienis

espresso martini

Mano vyras yra pats geriausias kokteilių meistras (bent jau Kaune) ir gamina pačias geriausias margaritas ir mojitus (tuo jau ne vienas spėjo įsitikinti). Bet apie juos kitąkart. Dabar apie naująjį mūsų atradimą - kokteilį espresso martini. 

Reikės (1 taurei): 
1 dozė espresso kavos,
50 ml degtinės,
25 ml kahlua likerio,
1 a. š. rudojo cukraus arba cukraus sirupo,
ledukų. 

Paruošiame espresso kavą ir gerai atšaldome.
Visus ingredientus supilame į šeikerį ant ledų ir gerai suplakame.
Išpilstome į trikampes kokteilines.
Papuošiame kavos pupelėmis.
Puikus aromatingas gaivus kokteilis.
Skanaus! 


žalias žalias


Visiškai naujas patiekalas mano racione - kokteiliai. Kadangi prasidėjo pavasaris, vitaminų ir energijos trūkumas, toks maistelis kaip tik. Pirmas "blynas" - žalias:
 




Reikės:
1 bananas,
1 saliero stiebelis,
1 agurkas,
2 obuoliai,
0,5 citrinos sulčių,
imbiero gabalėlis,
špinatų sauja,
1 a. š. medaus.




Į plaktuvą dedame nuluptą bananą, stambiai supjaustytus salierą, agurką, obuolius (su odele - ten visi vitaminai), imbiero gabalėlį, įdedame špinatus ir medų. Įpilame vandens. Plakame kol masė bus vientisa. Pabaigoje įspaudžiame citrinos.
Skanaus!

2015 m. kovo 22 d., sekmadienis

keptas brandintas jautienos kumpis


Reikės:
29 d. brandintos jautienos (angus) kumpis apie 1,1 kg (vakuuminėje pakuotėje),
druska,
pipirai.

Garnyrui:
šalotiniai svogūniukai,
1 v. š. sviesto,
3 v. š. balzamiko, 
aliejaus,
vidutinio dydžio bulvės.

Jautieną su vakuumine pakuote pamerkiame į karštą vandenį maždaug 1 valandai (kad reikėtų trumpiau kepti). 
Išėmus iš pakuotės mėsą nuplauname ir nusausiname, pabarstome druska ir pipirais.
Greitai ir smarkiai visą gabalą apkepame maksimaliai įkaitintoje keptuvėje (kad net dūmai rūktų).
Kuo ilgiau mėsa keps keptuvėje, tuo didesnį perkepusios mėsos sluoksnį turėsime, todėl nepersistenkime. 
Kumpį dedame į įkaitusią iki 70°C temperatūros orkaitę ir kepame kol vidinė mėsos temperatūra pasieks 56°C. Mūsų orkaitėje tai truko apie 2 val. Kumpio vidinę temperatūrą, be abejo, matuojame specialiu mėsos termometru.
Mėsa gavosi sultinga, raudona, bet galbūt ir minkštesnė galėjo būti... visdėlto kumpis.

Garnyrą gaminame super paprastą kaip ir dera prie tokios mėsytės: 
Svogūniukai nulupami ir nepjaustomi apkepami alyvų aliejuje porą minučių ant didelės ugnies, paskui sumažinus ugnį dar pakepinama su sviestu ir balzamiku.
Nedidelės bulvės išverdamos su lupena ir perpjautos apkepinamos keptuvėje alyvų aliejuje (kepti orkaitėje bulves nėra galimybės, nes joje ant labai mažos temperatūros kepa kumpis - bulvės tokioje neiškeptų).
Skanaus!


cannelés

Tai vienas mano mėgstamiausių skanėstų, gan dažnai gaminamas ir visai lengvai pagaminamas. Tai cannelés - tokie burnoje tirpstantys išorėje šiek tiek traškūs (lyg karamelizuoti), o viduje minkšti ir drėgni prancūziški pyragėliai (nors gal net labiau ne pyragėliai, o tiesiog vieno-dviejų kąsnių gardumynai). Visi, kas jų ragavo, neliko abejingi. Ir nors kai kurioms mano draugėms juos iškepti nepavyksta, mano orkaitė, matyt, yra tam tinkama.
Pagal šį receptą man gaunasi 30 cannelių (2 silikoninės didesnių cannelių formos po 15 vnt.).
Reikės:
100 g miltų,
150-200 g cukraus,                           
žiupsnis druskos,
1/2 litro pieno,
4 a. š. vanilinio cukraus,
1-2 valg. š. romo, brendžio arba kitokio alkoholio,

50 g sviesto,
2 kiaušiniai ir 2 kiaušinių tryniai, 
rudojo cukraus formelių pabarstymui.

Tešlos paruošimas: 
Į dubenį (patogiau jeigu dubuo bus su snapeliu išpilstymui) suberiame sausus ingredientus miltus, cukrų bei žiupsnį druskos ir gerai išmaišome.
Į kaitinimui skirtą indą supilame pieną, dedame vanilinį cukrų bei romą (alkoholio teoriškai galima ir nepilti, bet praktiškai aš nerizikuoju) ir pakaitiname pieną iki užvirimo.
Kitame inde išlydome sviestą.
Kol pienas kaista ir sviestas lydosi, į miltų ir cukraus mišinį įmušame kiaušinius ir trynius bei gerai išmaišome.
Išlydytą sviestą supilame į gautą tešlą bei išmaišome.
Užvirusį pieną palaipsniui pilame į tešlą ir vėl viską gerai maišome. 
Nenustebkite, jei tešla pasirodys per skysta - tokia kaip lietinių tešla ar dar skystesnė - taip ir turi būti!
Paruoštą tešlą uždengiame ir dedame šaltai, kad atvėstų. Tai yra esminis cannelių recepto punktas - tešlą šaltai (šaldytuve) laikyti mažiausiai 1 val., o kai kurių šaltinių duomenimis mažiausiai 12 val. (arba netgi 24 - 48 val.). Aš neretai tešlą užmaišau iš vakaro, o kartais ir prieš porą dienų (drąsiai galima ją laikyti šaldytuve 2-3 dienas).  Tešla per šį laiką "subręsta" ir vos vos sutirštėja, o kepant geriau iškyla. Prieš kepant reikėtų ją vėl gerai išmaišyti, nes paviršius būna pasidengęs plutele.
Kepimas:  
Įkaitiname orkaitę iki 250oC temperatūros.
Į silikonines formeles įberiame po truputį rudojo cukraus. Bet tai nėra būtina.

Kadangi tešla skysta, patogiausia ją supilti į formeles iš indo su snapeliu, tik pilame ne iki pat viršaus, o paliekame iki kraštelių apie 0,5-1 cm, nes kepdama ji kyla.
Prieš supilstant tešlą, silikonines formeles patogu statyti ant grotelių, nes forma minkšta, o tešla skysta. Groteles statome orkaitės apatinėje dalyje.

Kepame apie 5 min. 250oC temperatūroje, kol tešla formelėse pradeda burbuliuoti - virti. Tada po 5 min. temperatūrą staigiai sumažiname iki 170-180oC ir kepame dar 50-60 min. Bet šiaip tai laikas ir temperatūra priklauso nuo orkaitės. Aš pabandžiau vienaip ir kitaip kol atradau savo orkaitės laiką ir temperatūrą. Jeigu per greitai kepa (tamsėja), įpusėjus kepimo laikui groteles perkeliame į orkaitės apatinę pakopą, jeigu netamsėja (per blyškios), keliame aukštyn. Reikia nebijoti ir pareguliuoti kepimo temperatūrą. Iškepusių cannelių paviršius turi būti lengvai paskrudęs. 
Išėmus formeles iš orkaitės reikia palaukti kol šiek tiek atvės ir tik tada išimti canneles.  
Valgyti neskubant, nes nepastebėsite kaip jų greit neliks :) 
Skanaus! 






2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

"aštuonkojai iš antro aukšto" arba marinuotų aštuonkojų salotos

Nors esame bulvių ir kiaulienos valgytojų šalis, tačiau prekybcentriuose yra visai nemažas pasirinkimas įvairios šviežios žuvies bei jūros gėrybių. Visai atsitiktinai nusipirkome mažų šviežių aštuonkojų, tad pirmuoju blogo įrašu pabandysime užduoti gerą toną ateičiai.

Taigi, marinuoti aštuonkojai
 
Reikės:
apie 500 g mažų šviežių išdarinėtų aštuonkojų,
1 svogūnas,
2 saliero stiebai,
beveik visa 1 galva česnako,
1 nedidelė pankolio galva,
pusė citrinos,
pusė stiklinės obuolių arba vyno acto,
druskos.

Aštuonkojus, kadangi jau yra išdarinėti, belieka tik nuplauti. Daržoves susmulkiname.
Keptuvėje pakepiname svogūną, saliero stiebus, pankolį, paskutinį dedame česnaką.
Daržoves lengvai pakepiname keletą minučių, sudedame nesmulkintus aštuonkojus, truputį padruskiname, pakepiame dar apie 3-5 min kol jie gražiai susiraito. Labai svarbu jų, kaip ir kitų jūros gėrybių neperkepti, nes taps guminiai.
Išėmus iš keptuvės atvėsiname, užspaudžiame pusę citrinos ir pusę stiklinės obuolių arba vyno acto. Leidžiame pasimarinuoti bent valandą arba galima juos pasiruošti ir iš vakaro.
Tokius pakepintus ir pamarinuotus aštuonkojus galima valgyti ir kaip užkandį prie vyno ar alaus, bet galima pasidaryti ir salotų:

Salotos su marinuotais aštuonkojais

Be šių puikių mažų aštuonkojų dar reikės:
bet kokių salotų lapų (šį kartą naudojome romanines, sultenes, radicchio),
pomidorų (kadangi dabar beveik žiema, tai naudojome slyvinius pomidoriukus),
agurko,
maža svogūno galvutė,
grūstų pipirų,
druskos,
šaltai spausto ypač gryno alyvuogių aliejaus,
pusė citrinos.


Pirmiausiai pasakysiu, kad beveik visas salotas darau porcijomis, t. y. iš karto į lėkštes - kiek valgytojų, tiek lėkščių. Taip salotos visada bus gražiau pateiktos ir "nesubėgs", nes padažas ant tokių porcijų užpilamas prieš pat valgant.
Taigi gamyba super paprasta: suplėšome salotas, susmulkiname pomidorus ir agurką, smulkiai supjaustome svogūno galvutę. Dedame mūsų marinuotus aštuonkojus (man patinka nesmulkinti). Ant viršaus pasukame keltą grybšnių pipirų, jeigu reikia - žiupsnelis druskos. Keletas lašų (šaukštų) kvapiojo gryno alyvuogių aliejaus ir ketvirtis citrinos į lėkštės kampą, kurį prieš pat valgydami išspaudžiame.
Skanaus!


kas šiandien vakarienei?

Turbūt kiekvieną mūsų neretai kamuoja tas pats beviltiškas egzistencinis :) klausimas: "ką čia sugalvojus vakarienei?" Ypač pastebėjau, kai darbo dienai einant į pabaigą pradedama beviltiškai blaškytis, ką gi toooookio paruošti, kad ir prie puodų ilgai stovėti nereikėtų, ir visiem namie patiktų (nes vyras nemėgsta šio, vaikai ano, o pačiai apie kūno formas pavasarį dar reik galvoti...). Žodžiu, tas pats beviltiškas klausimas, kurį sau užduodi beveik kasdien, kartais net neturi atsakymo. Užduodi jį sau tyliai, paskui garsiai, paskui dar pas kolegas paklausinėji, gal kas kokią "stebuklingą" patarimą išmes:)... Kartais turi šimtą idėjų ko norėtum valgyti ir ką norėtum gaminti, o kartais iš to beviltiško nesugalvojimo ko nori (nes viskas jau kaip nusibodę!) gamini tiesiog... be fantazijos ir be meilės... ir patys žinome kas iš to išeina. Arba dar blogiau - prisivalgai visokio keisto (nesveiko) po ranka pirmo pasitaikiusio maisto, užkandi ko nors saldaus, po to sūraus, po to vėl saldaus, kol galų gale supranti, kad gal geriau jau reikėjo iš viso pabadauti. Žodžiu, nieko gero iš to neišeina. Todėl visada po ranka gera turėti idėjų, kad ir šį tinklalapį...


*

Šiais laikais visi rašo receptų blog'us. Na beveik visi. Vieniems iš tiesų patinka gaminti, kitiems - valgyti, tretiems - užtenka nufotografuoti prieš suvalgant, ketvirtiems - labiausiai patinka kritikuoti kitus... Mes kogero priklausome pirmajai kategorijai, nors, kita vertus, ko būtų vertas patiekalo gamybos procesas, jeigu finale negalėtum visu tuo pasimėgauti ir duoti džiaugsmo savo skonio receptoriams. Mhmmm... Man patinka ir fotografuoti. Šis blogas greičiausiai ir gimė iš to, kad patiekalų nuotraukų turiu begales ir norėtųsi jas kažkaip tvarkingai susidėlioti, o kokia prasmė dėlioti vien paveiksliukus - reikia parašyti kas tai, iš ko, kaip padaryta...
Iš tiesų šis blogas yra rašomas sau, tarsi konspektas - kad gerų idėjų neužmirštume. Tarsi paimtum storą sąsiuvinį langeliais (beje turiu tokį su senų, nuo mokyklos laikų receptais) ir jame rašytum savo receptus, atradimus, užsirašinėtum naujus receptus, o prie senų rašytum komentarus ir pastabas, kai sekantį kartą gaminant kažką patobulini. Juk kartais tenka gaminti tiksliai pagal receptūrą (tarkim kai kuriuos konditerinius skanėstus), bet dažniausiai gaminant norisi improvizuoti ir tas pavykusias improvizacijas visada verta pasižymėti, nes sekantį kartą, nors ir atrodo, kad prisiminsi, bet vėl pagamini kažkaip kitaip ir nebūtinai visada išeina geriau negu praeitą kartą... Todėl čia bus visko: ir įvairių kulinarinių bandymų bei improvizacijų, kuriuos gal dar reikės tobulinti, ir jau šimtą kartą gamintų pasiteisinusių, patikrintų receptų. Taigi atverčiu - mūsų receptų sąsiuvinį...